Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Negalima laikyti išmintingu tokio žmogaus, kuris prireikus nemoka būti pakvaišėliu.“ – H.V.Bičeris
Citatą radau http://minciu-pasaulis.net
Savaitės komentatoriaus (-ių) citata (-os):
„…savęs iki galo negali pažinti net ir nugyvenęs kelias dešimtis metų, vis atrandi savyje kažką naujo.“ – Fredis*
„Panelė pirmiausiai turi spinduliuoti savo moteriškumą, bet ne kompleksus, nes vyrai renkasi moteris su kuo mažesniu trūkumų kiekiu, aišku, vertindami savo galimybes:)“ – romas
Labiausiai komentuotas įrašas: (Aukšta)ūgių laimė. Jaustis patogiai savame kailyje
Atradimai: „Ech, mano ausinukai streikuoti pradėjo :/“ – tokiais atvejais padeda naujai suformatuoti ir sukelti įrašus, nes per ilgesnį naudojimosi laiką susikaupia problemų. Naudotojo aprašymuose būna nurodyta kaip tai daroma, tam gali reikėti susidiegti gamintojo programinę įrangą kompiuteryje. Jei reikės pagalbos – parašyk gamintoją ir modelį.“ – Auksinis kardas
Problema (-os): Su vyru šeimoje geriau šnekėtis ar rėkti?:)
Kodėl kai kurie žmonės kalbininkus laiko blogiečiais?
Sprendimai: * * * (siūlykim, diskutuokim)
Sprendimai, siūlymai, diskusija iš Virtualios apžvalgos aikštelės Nr. 17: klausta: Kodėl tas pats žmogus negali deramai įsijausti tiek į akademinę, taip vadinamąją „rimtąją“ muziką, tiek į neakademinę?atsakyta: „O kodėl turi? Jei nėra poreikio?“, „Beje, klausau aš tos „lengvosios“ muzikos, juk ir nemaža dalis klasikos yra lengvoji muzika. O dauguma šiuolaikinės man tiesiog neįdomi.“ – Maras
Šventės, konkursai: rugsėjo 18-ąją dieną paskelbiau konkursą „Ligi Dangaus“ ieško debesų!
Komentatoriaus Taško ir kitų komentatorių „Sąvartyno BUM prieglobstis“: žemaūgiams, Koks angliško kompiuterijos termino „display“ lietuviškas atitikmuo?, „InCulto“ muzika – Halės turguje ir Darbo biržoje
Tinklaraštija: Šnekama, kad lietuviški tinklaraščiai užsnūdo… Nejaugi? Jei taip, tai metas keltis!
Hm, tvyro šioks toks klausimėlis. Ar sutiktum „suelektroninti“ save? Bent jau man čia viskas per daug įtartinai atrodo:)
Labai gražu, šviesu ir spalvota. Ir dar šitaip vasarą primena!!!
„Moterys imasi vadovavimo. Jos tai sugebės. Bet man truputį neramu. Kai moteris tampa galva, tai kas sudarys ir išlaikys stabilų pagrindą. Vyras? Nejuokaukit ir negąsdinkit.“ – svarsto Zita
Kai dabar toks sunkus metas, gal tikrai padiskutuokim apie papezusius taupymo būdus?:))
Vos neužmiršau! Dalyvauju eksperimente!! Tinklaraštininkai, dar galit šiandien prisijungti, o skaitytojai, balsuokit viršutiniame dešiniajame kampe. Klausimas paprastas kaip du kart du.
>>> Nuotrauka iš Eugenijaus I. tinklaraščio <<<
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Šrekis rugsėjo 21st, 2009, 2:17 pm
Save pažinti neužtenka ir kelių dešimtmečių? hmmm… gal greičiau dešimtmečių neužtenka suprasti ir pamatyti ką tu gali su tuo ką turi savyje..
Ligita rugsėjo 21st, 2009, 10:09 pm
Na, taip. Bet vis tiek tada būna savotiška pažinimo rūšis
Ar ne? Įdomiausia, kad kuo daugiau perpranti save, tuo stipriau keičiasi tavo požiūris ir į kitus.
romas rugsėjo 21st, 2009, 10:40 pm
Čia yra svarbu, ką laikai savimi. Žmogus yra minčių srautas. Jis gimsta visai tuščias, o per gyvenimą vyniojasi kaip sniego kamuolys, kaupdamas visą jo kelyje pasitaikiusią informaciją. Todėl save reikia pažinti kasdien iš naujo. Viskas, ką tikrai žinai – tik genetiniai sugebėjimai: atmintis, reakcijos laikas, vyraujantis emocinis nusiteikimas ir pan. O štai informacijos kamuolys – kasdien vis kitoks. Mintys viena kitą įtakoja ir duoda vis kitus galutinius atsakymus.
bang rugsėjo 21st, 2009, 10:58 pm
Romai, turėjai galvoje cheminės reakcijas ?
romas rugsėjo 21st, 2009, 11:05 pm
Ne,bang. Nors, aišku, kad tai priklauso nuo cheminių reakcijų laiko
Ligita rugsėjo 21st, 2009, 11:33 pm
O aš manau, kad romas šitai turėjo omeny: „Nenuostabu, kad patirtis taip mažai mums padeda: mes keičiamės kiekvieną dieną, ir tai, ką vadiname savo patirtimi, yra patirtis kitos būtybės, kuria mes jau nebesame.” – Ž.Taneri. Na, kažkas tokio…:))
Beje, klausimui „Ką laikai savimi?” irgi turiu „perliuką”. Seniau atradau komentarą ir pasirodė vertas dėmesio (reaguota į įrašą – http://letmefly.blogas.lt/buti-savimi-175.html): „Tamagochi rašo: 2009-06-23 08:59 Filosofiškai tai tiesiog negali nebūti savimi. Net jei bandai apsimesti kažkuo kitu, tai vistiek būsi tu, kopijuojantis kažką. Iš kitos pusės, mes niekada negalėsime suvokti kas mes iš tiesų esame, nes negalime tapti kažkuo kitu
” Labai daug visokių minčių sukėlė.
romas rugsėjo 21st, 2009, 11:58 pm
Esu kiek labiau prozaiškas:) Žmoguje gyvena tokia iliuzija, kad jis yra visą laiką tas pats. Bet realiai žmogus net fiziškai yra visą laiką kitas, dėl medžiagų apykaitos. Mintys gal ir kiek kitaip atrodo. Kai kurios iš jų pasimiršta, bet tam tikra dalis minčių nuolat kaupiasi, formuodamos asmenybę. Anksčiau įsisavintos mintys asmenybei turi didesnę reikšmę, bet asmenybę įtakoja visa žmogaus įsisavinama informacija. Kas yra įdomu, kad žmogus pats kartais nustemba arba gailisi dėl savo poelgio. Bet tai yra todėl, kad jis nesugeba visą laiką gyventi sąmoningai ir gerai pažinti savęs. Reiktų įsisavinti, kad negyvi daiktai, net ir dėvėdamiesi, keičiasi mažai, o štai žmogus yra labiau procesas, kaip koks žaibas arba vėjas, tik tas procesas trunka vidutiniškai apie 70 metų
TipasK rugsėjo 22nd, 2009, 1:22 am
Ligitai
Kartą vieno japonų modernaus pasaulinio garso architekto, neatsimenu pavardės, paklausė: kas įtakoja, kad jūsų kūryba tokia moderni ir tokia japoniška? Atsakydamas išvardino daug dalykų: Egipto piramides, actekų meną, Europos gotiką ir dar daug. Klausia: kodėl napaminėjote nieko Jus įtakojančio japoniško? Atsakė: aš pats japonas, nuo to nepabėgsi.
Zita rugsėjo 22nd, 2009, 6:54 am
Pritariu romui. ir turiu tik tokį pastebėjimą. Mes, dalindamiesi savo mintimis, keičiame vieni kitus. Štai aš perskaičiau mintį ir jeigu jai pritariau – ji įaugo į mane, o jeigu prieštarauju – ji išjudina ir sukuria kitokių minčių srautą. Todėl uždariusi šitą dienoraštį jau būsiu kitokia nei buvau jį atidarydama.
Šrekis rugsėjo 22nd, 2009, 3:56 pm
Šiaip labai geras klausimas kaip mes suvokiam save.. Platūs dirvonai gamintis mintims.. Tikrai supratau ką Romas nori pasakyt, tačiau mano inžineriniu manymu (supratimu) visgi žmogus pirmiausiai yra kūnas ir dvasia. Kas be ko abu yra kintantys laike (ir pakankamai stipriai), tačiau tie pasikeitimai, atmetus brendimo stadiją, nėra tokie kritiškai esminiai, kad kiekvieną dieną mes atrastume kažką naujo savyje.. Bent jau aš tikrai nerandu. Jau visai kitas klausimas kaip mes naudojamės tomis mums suteiktoms galimybėmis.. Kaip mes gerai suprantame ir išmokstame jomis naudotis, ką mes apskritai veikiam ir kaip gyvenam.. Mano galva tai šiek tiek ne tas pats kas yra savęs pažinimas. Nors gal ir klystu..
TipasK rugsėjo 22nd, 2009, 4:34 pm
Šrekiui
neklystate nei per kur. Žmogus yra tokia tvirta konstanta, kad sunku įsivaizduoti. Koks susiformuoja iki penkių-septynių metų, toks jau visam gyvenimui. O savęs pažinimas gali būti amžinas, juk tai taip pat malonu, kaip žiūrėtis į veidrodį.
TipasK rugsėjo 22nd, 2009, 4:37 pm
Savęs pažinimas, beje, labiausiai priklauso nuo aplinkybių, kurių įvairumas ir mus praturtina arba padeda atsiskleisti
Šrekis rugsėjo 22nd, 2009, 6:14 pm
Žmogus ne konstanta, tas tikrai. Konstanta tai šernas miške arba liūtas savanoje. Kas be ko yra tokių ir tarp mūsų, nors vėlgi turim sutart dėl kintamumo ribų arba atskaitos taškų..
Man dažnai užkliūna knaisiojimasis savyje (ne mano ir ne manyje). Ar tikrai mes ieškom ten kur reikia ieškot, ką mes ten galime apskritai rasti ir jeigu ir randi kažką ar tai tikrai buvo tavyje? Ar mes atrandame (surandame) pvz. sugebėjimus ar mes tiesiog išmokstame naudotis savo galimybėmis..
Benedikta Vaivadaitė rugsėjo 22nd, 2009, 8:56 pm
Pastebėjau, kad žmogus geriausiai save pažinti gali tuomet, kai jo širdyje plasnoja drugeliai, tai yra, kai žmogus myli. Tuomet suprantama, kiek daug gali padaryti ir kokių talentų turi, ar ne?
Beje, rašytojas Boleslavas Prusas yra sakęs: „Daug baisių piktadarybių esama pasaulyje, bet galbūt visų baisiausia – užgniaužti meilę”.
Tai vat toks mano trumpas prišokimas prie Ligitos apžvalgos aikštelės
. rugsėjo 22nd, 2009, 10:09 pm
Oi, kokie čia visi geručiai
Nenuoširdūs apsimeteliai, bijot pasiknaisioti savyje, atrasite ne tokių- dar „gražesnių” dalykėlių:
http://aubreynicole.files.wordpress.com/2009/05/hieronymus_bosch_garden_of_earthly_delights_tryptich_centre_panel_-_detail_6.jpg
romas rugsėjo 22nd, 2009, 10:20 pm
Na taip, taške, esame gyvuliai žinduoliai, tik religija mums uždėjo kaltės jausmą dėl savo prigimties:) Tai tik įrodo, kokia galią turi nemateriali mintis.
Ligita rugsėjo 22nd, 2009, 10:30 pm
Taip, Taške, neblogučiai
Nors šiaip, kai pradedu savyje itin knaisiotis, paaiškėja, kad aš vos ne demonė };( (čia turėjo velnio galva išeit, bet gal nelabai pavyko, che che…)
Ir nustačiau, kad nors žmogus nesustabdomai keičiasi, viduje, vis dėlto, lieka tai, kas jam reikalingiausia (arba ne, tik prilimpa ir jau neatplėši). Kaip sako romas: „…tam tikra dalis minčių nuolat kaupiasi, formuodamos asmenybę.”
Tipai, tai ir Haruki Murakami kai kurie žmonės skaito tikėdamiesi egzotiško japoniškumo. Ir ką gauna? Pšš, viskis, vakarietiški įpročiai, muzika ir pan. Sakytumei bėgama nuo Japonijos… Ne visai, visvien juntama kažkas iš tų kraštų.
Fredis* rugsėjo 22nd, 2009, 10:44 pm
Žmogus yra geras, nuoširdus, atlaidus, dėmesingas, besišypsantis, dosnus, malonus kai:
, yra socialus ir dar jei turi laiko paskaitinėti ir palikti įrašą Ligitos tinklarašty – visiška fantastika, tada jau toks žmogus yra pasiekęs palaimos viršūnę, jau daugiau, toliau nėra kur.
turi pakankamai pinigų, materialiai apsirūpinęs, save nors pakenčiamai realizuoja darbe, kasdieninėje veikloje, turi ilgalaikių tikslų nors keliariems metams į priekį, turi draugų ir kaip sako Benedikta Vaivadaitė – myli
Ligita rugsėjo 22nd, 2009, 11:13 pm
Fredi, labai tu jau viską supaprastini. Nemanau, kad nepakankamai materialiai apsirūpinęs žmogus negali būti geras, nuoširdus ir t.t. ir pan. Tiesiog jis šios srities (t.y. finansinių) rūpesčių turi daugiau ir tiek. Beje, labai svarbu nepavydėti geriau už tave uždirbančiam, nors ir kaip socialinė atskirtis juntama. Ypač mūsų šalyje. Rodos, A. Čekuolis apie tai rašė. Esą pas mus tai viena didžiausių problemų – skurdžius ir turtinguosius skiria labai didelė praraja. Dėl to neva gimsta visokios depresijos ir pan.
Socialumo (turi omeny bendravimą su žmonėmis?) galima išmokti.
Fredis* rugsėjo 22nd, 2009, 11:18 pm
Nepakankamai materialiai apsirūpinę ir vis tiek besišypsantys, malonūs žmonės – tai krikščionys iš pašaukimo. Tokių – nedaug, vienetai.
romas rugsėjo 22nd, 2009, 11:23 pm
Fredi, kas yra pakankamai apsirūpinęs? Buffet’as pvz. yra nepakankamai apsirūpinęs, nes jis stengiasi dar apsirūpinti ir pralenkti Gates’ą.
Fredis* rugsėjo 22nd, 2009, 11:43 pm
Nepakankamu apsirūpinimu aš vadinčiau maždaug štai ką: gyvena žmogus kokiame nors blokiniame name šalia judrios gatvės, kenčia baisų triukšmą, kvėpuoja dulkes ir kitokią taršą ir NIEKAIP negali išspręsti savo problemos, tame savo butelyje yra įkalintas iki gyvenimo pabaigos, nes neturi galimybių pasigerinti gyvenimo sąlygų, jo pajamos jam neleidžia pasiimti kredito iš banko.
romas rugsėjo 23rd, 2009, 12:06 am
Na, Fredi, aš gyvenu name, per langus matau pušis, visi šeimos nariai vairuoja automobilius, bet nėra taip, kad man ko netrūktų
Ir taip, matyt, yra kol netampi Gates’u
Beje, galiu pasakyti, kad turėti ne visada yra lengviau, nei neturėti.
Maras rugsėjo 23rd, 2009, 1:47 am
Norėjau padėkoti Benediktai – taip gražiai apie drugelius parašė. Ir man taip susisiejo su bedugnėmis žmoguje…
Šrekis rugsėjo 23rd, 2009, 8:44 am
Fredi, žmogus yra geras, nuoširdus, atlaidus, dėmesingas, besišypsantis, dosnus, malonus kai -
tiesiog nori tokiu būti…. ir tiek..
savaime aišku egzistuoja tam tikri dėsningumai (priklausomybės) nuo sveikatos, materialinių dalykų, asmeninių santykių ir dar daug visko.. Tačiau iš esmės tai tik žmogaus asmeninė pozicija kokiu nori būti ir nežiūrint į nieką mes visi turim laisvą pasirinkimą būti tokiais kokiais norim būti..
p.s. pinigai suteikia laisvę, yra žmonių kurie nuo per didelės laisvės darosi vis nelaisvesni ir savaime aišku nelaimingesni…
Fredis* rugsėjo 23rd, 2009, 8:44 am
romai, tik iliuzija, kad visi jūsų šeimos nariai džiaugiasi svyruojančiomis pušaitėmis pro langą. Paaugliams to visai nereikia, jiems reikia šurmulio, gatvės, buto senamiesty ar Gedimino pr., panašaus į tą kuriame linksminosi Zvonkus su kompanija. Taigi, vaikai, paaugliai yra nelaimingi ir jie kenčia, jiems didelės laimės nėra, kad jų tėvas save įsivaizduoja esančiu pasiturinčiu.
Dabar dėl turto apsaugos. Jei ilgapirščiai išplėšia sodybą ar nutempia kaimiečiai valtelę nuo kranto – galima save raminti mintimi, jog mažiau turėdamas turi mažiau problemų. Tokiu savotišku būdu mažiau pasiturintys pasiturintiems padeda spręsti jų problemas. Kaip ir lizingo bendrovės ir bankai atsiimdami automobilius, butus, kitą turtą.
Antstolių pagalbos niekam nelinkiu
. rugsėjo 23rd, 2009, 8:52 am
Taigi, geriausia žvelgti tik aukštyn, kaip kad ir daro Eugenijus(eu):
http://farm4.static.flickr.com/3406/3597828930_13d2c7b68f_o.jpg
Arba mąstyti ir įsivaizduoti save taip :
http://2.bp.blogspot.com/_jIifLpPTvUs/SgiooVACSKI/AAAAAAAAQ74/QITcBWWrdYI/s1600-h/7054-4.jpg
Kitaip – žiūrint kad ir į save, galima pamatyti tai, ką vaizduoja australas Ron Mueck, jo darbų fotkės irgi nudžiautos iš to paties Eu/eu:
http://4.bp.blogspot.com/_jIifLpPTvUs/SgipJS6M-AI/AAAAAAAAQ8g/WsekdgV5TmE/s1600-h/7054-9.jpg
http://4.bp.blogspot.com/_jIifLpPTvUs/SgipCiEPrxI/AAAAAAAAQ8Y/jGkW-kHcQX0/s1600-h/7054-8.jpg
Mąstelis gi 1:1
http://2.bp.blogspot.com/_jIifLpPTvUs/SgipP-MwjHI/AAAAAAAAQ8o/GhTKKaIpK74/s1600-h/7054-10.jpg
Šrekis rugsėjo 23rd, 2009, 9:12 am
., gal gali draugiškai padėti atkapstyt tuos „gražesnius” dalykėlius savyje? Šiaip savaime aišku nėra pas mus taip viskas „gražu”.. Vien jau pvz. prisiminus per anatomijos pamokas matytus vaizdelius..
Ligita rugsėjo 23rd, 2009, 11:04 pm
romai, manau, kad žmogui visą laiką ko nors trūksta. Jei ir aplanko pasitenkinimas, tai tik trumpam. Lyg stabtelėjimas pasidžiaugti pasiektais rezultatais
Marai, sveikas sugrįžęs pas mane!
Šrekis rugsėjo 24th, 2009, 8:53 pm
ajai, o aš jau nebesveikas sugrįžęs…
apsiverksiu kaip mažas vaikas.. Viskas tik į gerą (anksčiau ar vėliau)
Ligita rugsėjo 24th, 2009, 9:22 pm
Šreki, sveikas sveikas, kuo sveikiausias. Malonu tave vėl matyti (skaityti). Kur šitiek laiko trankeisi?
Šrekis rugsėjo 24th, 2009, 10:20 pm
Atostogos… ech..
nusprendžiau viską ką dariau iki jų padėti šalin. Dėl to ir buvau dingęs. Ir gerai. Retkarčiais visai sveika sustoti ir gerai apgalvoti ką darai.
Ligita rugsėjo 25th, 2009, 12:52 pm
Aha, sveika, bet bent jau aš net ir per atostogas nesugebėjau nuo savo tinklaraščio atsitraukti!
Įdomu koks jausmas nenaršyti internete daugiau nei savaitę ar dvi?
Šrekis rugsėjo 25th, 2009, 1:42 pm
Nuo naršymo neišėjo visiškai susilaikyti, bet komentuoti nesinorėjo. Užmesdavau retkarčiais akį į pagrindinius portalus alia kas vyksta Lietuvoje ir tiek..
Koks jausmas? Pasiilgau (sąžiningai pasakius). Tai reiškia, kad man to reikia, tik ar tai netyčia neišsivystė į savotišką priklausomybę? Ar tai gerai, ar blogai? Pagyvensim pamatysim..
Ligita rugsėjo 25th, 2009, 10:17 pm
Šreki, to interneto nesupaisysi. Matyt, reikia pripažinti, kad jis viena didžiausių šiuolaikinės visuomenės priklausomybių.
Auksinis kardas spalio 24th, 2009, 10:37 am
„Kas yra įdomu, kad žmogus pats kartais nustemba arba gailisi dėl savo poelgio. Bet tai yra todėl, kad jis nesugeba visą laiką gyventi sąmoningai ir gerai pažinti savęs.” – manau, to pagrindinė priežastis, kad jis tiesiog taip gerai nebeatsimena savo būsenos poelgio metu – visų įvertintų motyvacijų ir tam tikros savo būklės, sąlygotos pirmiau nutikusių aplinkybių.
Visgi, žmogaus tęstinumas, vientisumas yra tikresnis už būsenos netapatumą – kokioje upėje bangelės niekuomet nebus susidėstę lygiai taip pat, tačiau vertinti upę kaip pastovesnių bruožų dalyką tai netrukdo.