Poezijos kalbos kraštovaizdžiai Kai Laurynui Katkui baigiasi renginiui parašytas tekstas ir jis nebeturi ką pasakyti (pats patvirtino), mes keliamės nuo patogių kėdžių, prieš tai į krepšius įsidėję, o gal į kairę ar dešinę ranką pasičiupę poezijos rinkinius, ir einame ragauti vyno (fu!!!) su užkandžiais.

* * * Atsukam juostelę atgal. * * *

19.00 h. Ne, 19.10 h, nes menininkai pripratę visur vėluoti.

Vilniaus miesto rotušė. Pirmame aukšte sienos iškabintos įstabiais paveikslais, bet, be abejo, Ligita juos apžiūrės tik rytoj (ką, nejaugi ispanų kalbos paskaitos padarė savo?!). Šiandien ji klausėsi poetų. Žinau, kad prozą skaitau dažniau, žinau, kad ji man ir prie veido labiau tinka, bet kartais ateina laikas ir poetams. Juolab, kad renginys pasitaikė iš tų remiančių tarptautinį šalių bendradarbiavimą. Mėgstu jausti, jog kultūra dar nemiršta. Nemiršta, nors Eugenijus Ališanka tvirtina, kad: „…mirusieji vaikšto su mažais žemėlapiais…“ (cha, ištraukiau mintį iš konteksto!), Marcelis Beyeris – „Ilgai jau nebetruks…“ (irgi!), Uladzimiras Arlou savo eilėse kažką kužda apie trečią infarktą, o Gintaras Grajauskas visai nepasirodo.

Kaip jau supratot, literatūros festivalyje „Europos pasienio regionai – poetiniai kalbos kraštovaizdžiai“ (angl. European Borderlands) man patiko. Įvairūs autoriai iš Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos skaitė savo kūrybą. Buvo įdomu stebėti kokie visi skirtingi skaitovai. Šiuo metu Belgijoje gyvenanti Agnė Žagrakalytė spruko nuo scenos perskaičiusi vos vieną kūrinį, Andrej Chadanovič sunkiai tramdė savo emocijas, o Vera Burlak atrodė štai tuoj užtrauks giesmę, nes balso tonas buvo išskirtinai pakeltas, rankų mostai nenusakomai platūs. Kažkodėl kryžiuką pasidėjau ties Jano Vagnerio pavarde. Gal iš -iolikos skaičiusių jis labiausiai prilipo? Pasidomėsiu. Šiaip ar taip ne visos pavardės buvo girdėtos… Ei, gi nėra ko stebėtis – literatūrinis pasaulis toks spalvingas! Mmm, niam niam. Formos prasme itin išsiskyrė Dzmitry Dzmitryjeu iš Baltarusijos, nes jis kuria logogrifus, palindromus ir kitokius velnius. Net mums keletą savo darbų vaizdžiai pademonstravo.

Ir ką? Grįžtam į pradžios pabaigą:) Užkandžiaut neužkandžiavau – pati didžiausia užkanda renginyje dalyvavusių autorių kūrybos rinkinukas glėby. Kvapas kol kas neaiškus. Tebūnie.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“