*
Būk pašlovinta ta, kurios didžiulė dalis žmonių bijo ir netgi kartais atsisako aukštų, butų ar namų numerių su tavim.
*
Būk pašlovinta ta, kuri kartą per mėnesį suteiki prieskonių kasdienybei.
*
Būk pašlovinta ir dėl to, kad ilgą laiką buvai mano sėkmės diena. Patikėk manim, tiesiog stebuklingai kas nors pasisekdavo!
*
Bet… Būk nuridenta nuo laiptų, kad, rodos, šių metų rugpjūtį tu nusprendei mane apgauti. Byrėjo, lūžo, krito. Aš vėlavau ir klaidžiojau visur. Ir dabar drąsiai sakau: „Didelis š… pasikliauti datomis ir prietarais arba juos savaip iškraipyti.“ Sakau ir beveik eidama pro duris nusispjaunu tris kartus per kairį petį. Tiesą sakant, mano velnias jau seniai visas šlapias;) Nuoširdžiai jį užjaučiu. Bet spjaudau. Cha cha, kokia kvailystė.

Ir… pranašystė? Šiaip jau savo sapnų nepasakoju, tik šįsyk užsiminsiu, nes labai įtartinai pasirodė. Įsivaizduok… Iš kažkokių sraigtasparnių ant penkiaaukščių pradėjo mėtyt bombikes ir, žinoma, jos pro stogą kiaurai į butus lindo. Vos po kelių minučių iš laiptinių pasipylė tuntai žmonių. Riksmai, erzalynė. Po to jie ėmė eiti ilga virtine. Į priekį.
*
O ryte… Iš lėkštės dramatiškai iškrito šakutė…
*
Hm.