Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Mes visi kažkur einam. Į parduotuvę, virtuvę, pas priešus, draugus, dar kartais kakta į durų staktą. Būna, kad susikraunam lagaminus ir beveik neperkeltine prasme (nes juk atstumai mažėja, pigių skrydžių oro linijų pasiūlymai prieinami ne vienam: prašau, pasakykit, ar kada artimiausiu metu atsirastų galimybė už vieno kainą įsigyti šešiolika bilietų pirmyn-atgal? Suprantat, planuoju reguliariai grįžti į tėvynę, pas bendros praktikos gydytoją. Ir cepelinų. Ten, kur dirbsiu, jie kažkokie netokie. It klausyčiaus Led Zeppelin neįsijungęs nė vienos jų dainos. Ko raukotės? „Joke’as“ čia.) išeinam jūra, vandenynu, kuo iš tiesų, tik Alessandro Barrico geriau težino. Valdas Papievis irgi eina. Beeidamas jau net pasiekė Paryžių. Jame šiuo metu ir gyvena. Kuria. Ech, tas plunksnos brolius lyg žibanti moneta masinantis Paryžius… Bent kadaise jis tikrai diktavo literatūrines tendencijas pasauliui. Romane „Eiti“ gyvenamosios vietos įtaka juntama gana ryškiai. Nepriekaištingai sklandžiai, grakščiai reiškiamos mintys, rodos, dažnai lyg melodingiausia muzika skambančios eilutės, atskleidžiamas trapus veikėjo santykis su pasauliu, ilgesingos gaidos, bandymai užduoti esminius būties klausimus pernelyg nesitikint atsakymo. Tik dėmesio formai, mano manymu, šiek tiek per daug. Taip, skaityti malonu, bet ar suteiks šį tą, ar atsiminsim? Ar tiesiog taip ir nueisim?*
Eiti – tai mano namai. Jie tikresni už namus, turinčius pamatus, stogą ir sienas. Namai, turintys pamatus, stogą ir sienas, yra tariami. Tereikia sustot, įsikurt ir prarasi namus. Namuose galima būti, bet negalima juose įsikurti. Jie – tik laikinas prieglobstis, tikrieji tavo namai – eiti. Eiti ir eiti. Eiti be galo. Į šiuos tavo namus niekas nepasikėsins, jų niekas sugriauti nė sudegint negali. Ir tu juose nepasiekiamas. Tu juose kaip ant akiračio linijos tupintis paukštis – nutolstantis tiek, kiek taikiklis prie jo priartėja (57 psl.).
160 puslapių (su Prano Gailiaus piešiniais).
* Prieš balsuodama už Metų knygos rinkimuose dalyvaujančius autorius, nusprendžiau su jų kūriniais susipažinti.
Šaltiniai: iliustracija – www.laikas.lt
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. lapkričio 6th, 2010, 11:16 am
Kažkaip priminė tokią žinomą :
My Address is the Soviet Union/ Мой адрес Советский союз
romas lapkričio 6th, 2010, 1:06 pm
Paskaičiau pas tave, paskui dar suradau dvi recenzijas. Nesu grožinės literatūros mylėtojas, nors ne tai kad nesu – gal nesu tokios. Šitas įrašas ir anos dvi recenzijos įtikino, kad skaityti neverta. Įdėta ištrauka rodo autoriaus gebėjimą tapyti žodžiais abstrakcionistines kompozicijas. Kas mėgsta žodžių žaismą (formalizmą grubiai sakant), tas gal skaitys. Romanas visų pirma yra istorija,kartais ir filosofija antru sluoksniu potekstėje, o technikos priemonės yra antraeilės. Manau, kad tu Ligita kiek per daug užapvalintai parašei. Jei ne itin patiko, tai galima buvo ir grubiau pavaryt
Fredis* lapkričio 6th, 2010, 3:29 pm
Jeigu Maras nerecenzavo – Papievio nyga – pievos (šlamštas).
Ligitos parašyme įstrigo „prieinami pasiūlymai”.
Mūsų žmogus, tai ne kokia nors I.Smetonienė iš lietuvių kalbos instituto.
Prieinami pasiūlymai, kaip ir prieinamos kainos labai panašūs į pastovius (dar neatsisėdusius ir neprigulusius) žmones.
kreivarankis lapkričio 6th, 2010, 3:43 pm
Ligita,
Romas teisus. Jeigu kas nepatinka, galima ir grubiau pavaryt
Ligita lapkričio 7th, 2010, 6:57 pm
Aha, kai pavarysiu, maža nepasirodys =) Ech, iš tikrųjų kažkaip norėjosi civilizuotai, o išėjo netgi užapvalintai! Bet gal kitą knygą aprašydama, jei ji man kuo užklius, būsiu grėsmingesnė.
O Maras savo tinklarašty, rodos, visai jokių knygų nerecenzuoja. Beje, I. Smetonienės parankiniai štai ką rašo apie žodžio „prieinamas(a)” vartojimą – http://www.vlkk.lt/lit/1836 Nors pasidairius, galima kitur mano naują klaidą užtikt, nebūtinai šitam įraše.
romas lapkričio 7th, 2010, 8:05 pm
Ligita, tavo tekstas visai neblogai vystėsi, bet išvados buvo nekategoriškos. Ką reiškia „skaityti malonu” po to, kai duodi suprasti priešingai? Rašydama civilizuotai, daraisi nepatikimu informacijos šaltiniu, todėl kitą kartą, jei knyga kuo užklius, geriau tvok tiesiai į tarpuragį
. lapkričio 7th, 2010, 9:39 pm
Šiais nukrypėliškais politkorektiškumo laikais sunku laikytis principo, kurio vadovavosi Margaret Tečer:
Ja- ne dievuška krasavica,
Čtob vsiem nravitsia
. lapkričio 7th, 2010, 9:40 pm
Atsiprašau : kuriuo
Maras lapkričio 10th, 2010, 12:38 am
Visai patiko ši lyg ir recenzija, bet turiu pritarti romui su kreivarankiu – nebijok reikšti savo nuomonės, pasakyti, ką galvoji, o ne „užapvalinti”. Kartais užapvalinimas pasiekia tą ribą, kai tampa melu, nes visiškai nuslepia tikrąją autoriaus nuomonę. Taip neturi būti.
Fredi, savo bloge aš recenzijų nerašau. Retkarčiais rašau į kultūrinę spaudą, bet tai atima be galo daug laiko, nes recenzuoju mokslines knygas, tai ir recenzija būna „sudirbinėjimas”, silpnų vietų ieškojimas ir diskusijos bandymas .
. lapkričio 11th, 2010, 10:04 am
Musei – šiaip sau, joks šedevras, bet fainas
http://www.youtube.com/watch?v=oKY6Gp0nDtc&feature=player_embedded#!
Musė lapkričio 12th, 2010, 9:09 am
Taške, ačiū, tikrai fainas.
Valentinai, kokį tavo komentarą Račas ištrynė, gal gali čia pakartoti? Tavo gerbėjai juk konspektuojasi kiekvieną sakinį
Ligita lapkričio 12th, 2010, 5:27 pm
Marai, nieko nesistengiau specialiai „apvalinti”, tiesiog išvardijau teigiamus kūrinio dalykus bei paminėjau, kad vis dėlto ne viskas šaunu, tik, kaip supratau, būtent šitoj vietoj mano išsamesnio pagrindimo ir pritrūko. Ateičiai žinosiu! Nors keiksmų nepažadu =)
Ligita lapkričio 12th, 2010, 5:39 pm
Nors jeigu reikėtų verdikto – šios knygos skaityt nerekomenduočiau, apstu geresnių.
Maras lapkričio 12th, 2010, 8:21 pm
Ligita, taigi rašei, kad išėjo užapvalintai .
O dabar tetrūksta tik verdikto pagrindimo – kas nepatiko . Keiksmų tikrai nereikia.
Marijus liepos 24th, 2011, 11:45 pm
Ką tik perskaičiau „Eiti”. Dabar be dvidešimt vienuolikta, Paryžiuje vėsokas vakaras. Atsiminiau, kad šitą įrašą buvau perskaitęs dar gerokai prieš patį romaną, bet dabar džiaugiuosi, kad nepasitikėjau čia komentatoriais – nuo Marko iki Romo.
„Eiti” – specifinis ir labai elegantiškas kūrinys. Seniai kažką skaičiau tokio, kur tiek daug būtų pasakyta tarp eilučių, atrodo, kad romane net ta Papievį įkvėpusi muzika girdėti, jauti jos atgarsius.
Taigi, sakyčiau, netgi labai verta. Atsipalaidavus ir neskubant.