spargalkyciaPapasakosiu jums vakarykštį savo nutikimą. Taigi… Taip kuičiuosi po visokiausius praeities daiktelaičius, kaip pasakytų Pepė – džiugenas, mėtau lauk ko nereik, kakta braukau rank…, tfu, ranka kaktą braukau net užkaitusi, tik žiūr vienu momentu: o kas gi čia?! Mažutėlis popieriaus kubikėlis (žr. nuotrauką) priraizgytas raidžių. Imu skaityt: „1. Atomo sandara: centre teigiamas branduolys, o jame protonai ir neutronai, aplink skrieja…“ Ei, brolyčiai, turbūt mokyklinių laikų „špargalkę“ būsiu atradusi! Ką ten turbūt?!! Iš tikrųjų! Įsigilinusi supratau, kad tai chemijos pamokai skirtas paruoštukas:) Prašau, tik nebarkit manęs stipriai. Formulėse ir atominėse reakcijose nesu labai didelė specialistė… Be to, aiškiai prisimenu, kad šitą spausdintą (!) gaminį man bendraklasė tąkart įdavė. Nors gal naudojaus aš juo… Bet šiaip, žinokit, galiu patikinti, kad nusirašinėdavau (ne) per dažniausiai. Štai vienintelį kartą, kai nusirašinėjau per istoriją, iki šios dienos prisimenu – maniau iš baimės virsiu bala. Gi sėdėjau pirmam suole tiesiai priešais mokytojos stalą! Per lietuvių kalbą nusirašinėti nereikėdavo. O ir nebūtų buvę įmanoma. Dievulėliau, kažkaip net tų laikų pasiilgau… Iš jų topų topas – bebėgant trenktis į matematikos mokytojo pilvą! Kas trenkėsi? Tai, žinoma, aš;))