2009 metų sausį sėdėdama su broliu ant lovos ir iš krūvos įvairiausių dizainų bei į galvą šovusių pavadinimų rinkdamasi vieną patį pačiausią tada net slapčiausiose fantazijose negalėjau įsivaizduoti, kad su tuo, ką netrukus sukursiu, taip susigyvensiu, jog ims ir nutiks taip, kad kažkada teks skaičiuoti ketvirtus iš eilės metus net neketinant liautis. 

Stabtelėti viską apmąstyti – taip.

Atitolti dėl kitų darbų – taip.

Sudvejoti dėl kritikos gausos – taip.

Bet liautis – niekada.

Iš tikrųjų keistokai jaučiuosi rašydama šį šventinį savo tinklaraščio įrašą. Juk didžioji dalis žmonių su manimi išlikę nuo pat pirmųjų tinklaraščio gyvavimo dienų. Ką jūs čia veikiat, po galais? Gal mes kokie draugeliai? Ar kas? Pasakykit tučtuojau. Juk nerašau nei ypatingai argumentuotai, nei informatyviai ar dar kaip nors. Tiesiog šiaip – kvadratiškai, apvaliai, nesąmoningai, pamišėliškų minčių srautais kada ne kada užlieju šią tamprią erdvę, internetu vadinamą, negana to, Šv. Kalėdoms reikalauju pasakų, lėliškai besigėriu komentatorių kūrybiškumo proveržiais, bet žmonės vis tiek landžioja.   

Su 438-ių įrašų (šis – 439-as) ir 28 588 komentarų bagažu (didžiausią lankytojų srautą į mano tinklaraštį be visokių paieškos sistemų per paskutiniuosius metus atvedęs tinklaraštininkų septintukas yra toks – Artūras Račas, Tamsioji filosofijos marginalo pusė, Laimės paieškos rožiniam mieste, Dar viena alternatyvi nuomonė, Arbata Juodoji, Altajus, Laimės kūdikis, tiesa, praėjusiais metais tinklaraščio adresas iš www.ligita.xz.lt virto www.ligidangaus.lt, taigi, norint visai tikroviškai atsekti kas ir kur, reikėtų rimtesnių tyrimų…) žengdama į penktuosius metus palinkėsiu sau – dažniau rašyti, kad landžiojantiems būtų ką skaityti, o jums – dažniau skaityti, ieškoti ir atrasti, kad norėtųsi kažką pasakyti (sukurti). Geriausia – gražaus ir tikro. Tai kaip ir viskas.

Einu.

Dėkui, kad esat.

Šaltiniai – nuotrauka - www.lostinmyfantasy.blogspot.ie

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“