flyfishing log book with quill pen and candle Atveriu sunkias medines duris… Vos įėjus į vidų, tamsoka erdvė sudaro ryškų kontrastą lauko erdvei…

Tamsiaplaukė vidutinio amžiaus moteris su akinukais, tikėtina, priimanti nelauktus svečius, dar bekalbant man telefonu, griežtokai paklausia:

- Kur jūs, pas redaktorių?

- Aha… – numykiau.

- Eikit į dešinę, tada tiesiai iki pirmų durų, laiptais į viršų, o jau ten paklausit, jums turėtų pasakyt kur toliau.

Puiku, maršrutas beveik aiškus. Su bendrakeleive pasileidžiam eiti. Dievulėliau, kaip aplinkui keista! Taip siaura ir tamsu. Siauriau nei mano siaurajam kambarėly! Užlipę iki reikiamo aukšto, pakeliui sutinkam vaikiną… Spalvotą spalvotą – su spalvotu šaliku, kelnėmis, megztiniu… Žodžiu, ten ant jo visko buvo tiek daug, kad sunku ir paaiškint kokia ten tiksliai apranga ir koks stilius. Bet jis mums pagelbėti neatsisakė. Nurodė, kad reik eit… Iki pat koridoriaus galo. Galinės durys, esą, ir bus tos mūsų išsvajotosios.

Imam krizenti. Koridoriuj langai tik prie pat žemės, labai maži, kaip rūsiuose būna. Sienos irgi įdomios. Tiesa, kažkaip galvoju, kad ne dėl to mes krizenom – šiaip atmosfera tokia… Mūzoms gaudyti. To, kur mes buvom, niekaip įstaiga negalėtum pavadinti. Ten skirta būtent jiems. Rašytojams. Ir kaip ten viskas abstraktu…

P.S. Tai ne fantazija… Tai realus įvykis nutikęs šį pirmadienį:)

Šaltiniai: nuotrauka – http://img2.photographersdirect.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“