Skaitymas ne visuomet būna linksmas ar jaudinantis. Kartais tenka atidžiai nagrinėti kiekvieną eilutę, daugybę kartų sugrįžti prie to paties sakinio ir skaityti jį dar ir dar kartą. Kai kurie kūriniai priverčia susiimti už galvos ir einasi itin lėtai. Tačiau šio skausmingo darbo rezultatas – netikėtai atsivėręs akiratis. Visai kaip ilgo kalnų keliuko pabaigoje, pasiekus kalno viršūnę, staiga atsiveria gražus vaizdas.

Kai baigiu skaityti kokį nors grožinės literatūros kūrinį, į pabaigą apima toks keistas jausmas, kad tartum realiai atsisveikinčiau su kokiais nors žmonėmis. Ir ši kartą taip nutiko. Net jei knyga persismelkusi magija ir yra akivaizdžiai nerealistinė – kalbantis katinas, nesibaigiantys labirintai.

Knygos, tiesiog gulinčios sau kur nors, tėra vien tik popieriaus šūsnys. Net ir išskirtinės galios šedevrai ar grandiozines istorijas pasakojantys daugiatomiai darbai yra paprasčiausi popiergaliai, jei jų niekas neatsiverčia. Bet ilgą laiką brangintose knygose, į kurias žmonės sudėjo savo mintis ir jausmus, apsigyvena širdis.

Mirus seneliui, pagrindinis veikėjas jaunuolis Rintaro tampa jaukaus knygyno paveldėtoju ir netrukus patenka į keistų, sunkiai žodžiais nusakomų įvykių grandinę, kai tenka… Gelbėti knygas. Klaidūs labirintai, vis keistesni priešininkai, kuriuos reikia įveikti kartu su kalbančiu katinu bei drauge, ir pamokos, kurios parodo veikėjo išprusimą ir meilę knygoms.

Sōsuke Natsukawa knyga Apie katiną, gelbėjusį knygas – keistoka, slėpininga, parašyta gražia kalba.

210 puslapių, vertė Miglė Dumšaitė-Červokienė

Šaltiniai – paveikslėlis – www.patogupirkti.lt, ištraukos iš knygos