kaledudvasia1Skimbčiojantys, žaižaruojantys burbulai ir žvaigždės; mandarinai ir kūčiukai; šeimos skleidžiama šiluma, artumas bei eglės kvapas. Tos, kurią turi, ar tos, po kuria miega elnias miške.

Rogėmis atlėkčiau pas Jus visus, jei būčiau Kalėdų Senis. Dovanomis apipilčiau, kad netrūktų nieko, nieko, nieko!

Klampočiau per sniegą iki pat Jūsų durų. Tai taip ir darau. Mintimis. Beje, šiąnakt po Kūčių vakarienės Šv. Kalėdų dvasia skriejo virš tiltų, daugiaaukščių ir trobų; virš besidžiaugiančių, tikinčių gerais, stebuklingais dalykais; virš liūdinčių (bet jie jau nebe tokie!).

Žarstė ir skriejo. Skriejo ir žarstė. Aukso dulkes. Ji žino – gavai.

* * * *
* * *
* *
*

P.S. O dar šiandien išaiškės kalėdinės pasakos nugalėtojas!

*
* *
* * *
* * * *

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“