Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Taip, liūdesio reikia. Jo reikia, kad viską apmąstytum, susivoktum savyje. Tačiau liūdesys neturi mūsų pribaigti. Būtent todėl oficialiai skelbiu iniciatyvą – „Pasaulis be liūdesio, pasaulis su viltimi“. Nuo šiol tegul gegužės 13-oji (ironiška… velnio tuzinas) tampa šventine diena, per kurią būsime ypatingai džiugūs, daugiau nei įprasta šypsosimės aplinkiniams ir… net jei atrodys, kad viskas krenta iš rankų ir nebeverta stengtis judėti į priekį, mes nepasiduosim.
Nagi – parodykim pasauliui, kad tie niurgzliai lietuviai moka džiaugtis ir sunkmečio akivaizdoje išlieka veiklūs bei gyvybingi:)
Prie šios iniciatyvos gali prisijungti visi – komentatoriai, tinklaraštininkai, kiti virtualaus ir realaus pasaulio veikėjai. O aš, kad jums būtų drąsiau reikšti savo teigiamas mintis, el. paštu penkiems tinklaraštininkams uždaviau klausimėlį: „Kas tave pradžiugina ir suteikia noro aktyviai veikti net ir pačią tamsiausią dieną?“ Jie mielai sutiko pasidalinti savo mintimis. Taigi prieš jūsų akis – Liutauro, Foxxy, Lauros, Aurimo ir Mantvydo pasisakymai. Pasisakykit ir jūsx))
Kas tave pradžiugina ir suteikia noro aktyviai veikti net ir pačią tamsiausią dieną?
Liutauras, http://liutauras.wordpress.com: Na, klausimas pakankamai platus. Ir jautrus. Kiekvienas skirtingai ieško išeities iš tamsiausios dienos. Gerai, kad tai tebūna viena diena, o jei tai savaitė, mėnuo? Aš iš tokių tamsiausių dienų lipu labai įvairiai. Viskas priklauso nuo to, kas tokią situaciją sąlygojo, kokiu gyvenimo tarpsniu ji atsirado ir t.t. Nemanau, kad yra kažkokia panacėja nuo visų „ligų” ir negandų. Bet turiu būdą (vaistą), kuris daugmaž MAN tinka visoms situacijoms. Visų pirma noriu pasakyti, kaip aš supratau klausimą (temą): kokių veiksmų imuosi, kas man suteikia džiaugsmo ir vilties liūdesio, nusivylimo, nevilties dieną.Taip aš suprantu pačią tamsiausią dieną. Žinoma, jei nekovoti su liūdesiu, neviltimi ir nusivylimu tai gali peraugti į depresiją… Bet ne apie tai dabar (niekaip negaliu prieiti prie konkretaus atsakymo, labai atsiprašau). Taigi…
Visų pirma aš bet kokiose situacijoje bandau ir noriu įžvelgti:
1) gerąją pusę: ko galiu pasimokyti iš tam tikros ir konkrečios situacijos, t.y. kokią naudą aš gausiu;
2) pagalvoju, kad visada gali būti dar blogiau;
3) suprantu, kad nieks nevyksta be priežasties (suprask teisingai – nesu fatalistas);
4) kadangi esu tikintis, dėkoju Dievui už tai, ką turiu: draugus, darbą, šeimą, tėvus, įvairias galimybes ir t.t. Nustebsi, kiek gerų dalykų pamatai ir atrandi dėkodamas.
5) nusiraminęs ieškau sprendimo, kaip išspręsti susidariusią padėtį.
Svarbiausi dalykai, kuriuos norėčiau pabrėžti, yra savigailos nebuvimas ir tikėjimas. Jei žmogus puola į savigailą… tada būna labai sunku. O be tikėjimo man apskritai yra sunku. Nenoriu pasirodyti kategoriškas, bet tikėjimas neatsiejamas nuo vilties. Kiekvienas tiki skirtingais dalykais…vienas tiki sėkme, kitas pinigais, trečias Dievu ir t.t.
Nežinau, kiek atsakiau į klausimą, bet tiek trumpai nesileidžiant labai į smulkmenas:)
Foxxy, http://komiksuose.blogspot.com: Dievaži.. Ėėė… Pala, leisk pagalvot. Kol neužmigau. Amm.. Na, tradiciškai gal pasakyčiau, kad draugai, geras oras, optimistiškas nusiteikimas ar dar kas nors, bet dabar pasiraususi giliau, prisiminiau, kad visada smagu ko nors imtis, kai esu paskatinta, padrąsinta, pagirta. Tai suteikia pasitikėjimo savimi, o kai toks dalykas apsilanko, gali padaryti viską. Taip pat, kai aplanko įkvėpimas. O tai labai neprognozuojamas ir nesupaisomas daiktas. Kartais jis ateina perklausius kokią dainą, pamačius filmą ar tiesiog apie ką nors labai stipriai galvojant. Kartais spyris užpakalin ko nors imtis, gali būti ir bet koks mielas menkniekis, pokalbis su seniai matytu draugu, na žodžiu, kažkas tokio, kas prisegtų šypseną veidan:)
Laura, http://objective.lt: Manau kūryba ir aktyvi veikla yra gyvybiškai reikalingos sritys kiekvienam iš mūsų. Mane džiugina nudirbti darbai, kuriuos esu suplanavusi padaryti per dieną, nes tada atsiranda noras dirbti toliau. Kaip atrasti norą dirbti, kurti ir nuo to nepavargti? Į šitą klausimą labai taikliai atsakė mano tikimybių dėstytojas, išvertęs rusišką posakį, kad žmogui reikia sukurti šuniškas sąlygas, kad jis galėtų kažko pasiekti. Kai esam viskuo pertekę – netenkam ryžto ir svajonių. Tad jeigu kas manot, kad neturit laiko darbams – užsikraukit dar daugiau veiklos ir pamatysit, kaip galima išmokti planuoti laiką ir kaip džiugina gauti rezultatai:)
Aurimas, http://batlius.blogas.lt/: Prisimenamas noras, ugdyti save. Turbūt tai užprogramuota mano biologinėje prigimtyje, arba kiti žmonės įskiepijo šią savybę.
Teigiami netikėtumai, nes tuomet įgauni naujų pojūčių ir tai paprasčiausiai padeda.
Žavios asmenybės. Bendravimas su jomis.
O kartais dar ir puodelis ryto laimės, arbata teigiamų emocijų arba kava su šokoladu, kuris gali suteikti pakilias emocijas:)
Mantvydas, http://www.skaitom.lt: Mane pradžiugina JI. Noro aktyviai veikti suteikia apmąstymai. Aš tiesiog įsivaizduoju koks aš norėčiau būti žmogus po 10 metų, kaip gyventi, ką turėti ir tiesiog tai suteikia man stimulo kažko siekti net ir pačią tamsiausią dieną. Kartais būna jog tai nepadeda, todėl aš galiu drąsiai pasakyti, kad aš neturiu nieko kas galėtų mane motyvuoti, tik aš pats stumiu save į priekį.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.smh.com.au
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. gegužės 13th, 2009, 11:48 am
Visiems saliono svečiams- KIEKVIENAM- atsitiktinai parinktos karikatūros, pirmoji Vladimiro Beresniovo, Ligitai – privaloma dėl jos tinklyčios vizijos/misijos/šmisijos:
http://www.caricatura.lt/Images/caricatura_60vb.jpg
Liutaurai, „yra kažkokia panacėja nuo visų “ligų” ir negandų.” – taip ją mato Antanas Janušonis:
http://www.caricatura.lt/Karikatura071203aj.html
Foxxy, Ar tik „Kartais spyris „, gal ir kaip nupiešė Algirdas Radvilavičius ?
http://www.caricatura.lt/Images/caricatura_29ar.jpg
Laura, „kūryba ir aktyvi veikla yra gyvybiškai” svarbi, kad sukurti naują srovę, pvz. literatūroje, kaip kad perteikia Vitalijus Suchockis :
http://www.caricatura.lt/Images/Pic01vs.jpg
Aurimas – „Prisimenamas noras, ugdyti save.” O reikia save išispausti anot Lino Deltuvos:
http://www.caricatura.lt/Images/Pic02ld.jpg
Mantvydas – „Mane pradžiugina JI”. Belieka tikėti(s), kad Jonas Varnas nupiešė ne Ją:
http://www.caricatura.lt/Images/caricatura_30jv.jpg
******************
Tik suaugusiems – pieš. Andrius Gruzdaitis:
http://www.caricatura.lt/Images/caricatura_25ag.jpg
Ligita gegužės 13th, 2009, 1:39 pm
Taške Taškeli, tai visgi norėtum, kad daugiausiai apie katinus rašyčiau, na arba čia tik simbolis toks Hm, tinklaraštininkams taiklias, nors ir atsitiktines, karikatūras pagal jų žodžius parinkai! Be abejo, pažiūrėjau ir kas gi ten tik suaugusiems skirta… Tai kaip su tuo džiugesiu ir aktyvumu? x))
. gegužės 13th, 2009, 2:12 pm
Taigi, kad čia ar visuotinas – kaip senovės Aigipte katės kultas ar sukatinėjimas, ar pavasario neigiama įtaka, o gal – atvirkščiai – teigiama- artėjančių Prezidento rinkimų ir Eurovizijios šviesoje ? Net viename rimtame portale apie katiną tema… Koks keistas sutapimas…
Tikiuos, SVEČIAI neužsigaus, kad kiekvienam pagal teksto citatą parinkau pagal savo skonį ir humoro supratimą, artimi man sako- saldofoniškai arklišką kas aiškiai netiesa.
Tikiuos, kad KIEKVIENAS jų atsirevanšuos čion įkeldami kažką, kas jiems šaus pirmiausia, kokią muzikinę, dailės, poezijos, mokslo, foto ar dar kitokią nuorodą, nebūtinai crazy…
Tikiuos, Ligita neužsigaus.
Liutauras gegužės 13th, 2009, 2:24 pm
) Nematau reikalo įsižeisti:)) Kaip ir nelabai suprantu, už ką reiktų atsirevanšuoti. Nebent „neatsilikt” ir „atsirevanšuoti” spontaniška mintimi ar foto..Kur esmė yra „pirmų į galvą šovusių minčių karas”. Atsiprašau, šiandien man labai sunkiai galva veikia…
. gegužės 13th, 2009, 2:37 pm
Liutaurai, gal negerai išsireiškiau, reikėjo kabučių žodžiui „atsirevanšuoti”. Dėl galvos, tikiuos, dar nereikia gero, patikrinto vaisto – giljotinos?
Liutauras gegužės 13th, 2009, 3:17 pm
O kur tikrinai? ) Panašu, kad tie, kurie šį vaistą naudojo, gydomųjų nebesugebėjo paklausti ir sulaukti grįžtamojo ryšio (praėjo skausmas, ar ne. Gydomųjų dūsavimų nebuvimas ir tyla nesuponuoja vaisto gerumo), tad „patikrintas” čia labai jau neįtikinamai atrodo:)) O ir pats dar su apskritimu ant pečių, tai spėju pasinaudoti nespėjai… Bet kai patikrinsi būūūūūtinai mane informuok ))
Bet kuriuo atveju man dabar užtektų kavos puodelio.. maximalus rezultatas mažiausias „nuostoliais”. Tai manau ta gaida ir užsivirsiu arbatinį.
. gegužės 13th, 2009, 3:49 pm
Asmeniškai, Liutaurai, netikrinau, bet tikiu. Sako, po to nieks galvos skausmu nesiskundė. Įdėki ką nors iš gitaros, radau fainą gabalą, įgrotą Veronos gatvėje tokio Piotr Tomaszewski, (gal net kandidato giminaičio), kiti sako – laža, o Liutauras?
Liutauras gegužės 13th, 2009, 3:54 pm
Tai daug kas ką sako:))… Nieks nesiskundė, ale klausimo esmė tame, kad ir norėdamas pasiskųsti nebegali ) Bet aš nekvailas…suprantu perkeltines reikšmes
. gegužės 13th, 2009, 4:26 pm
Tas gitaristas groja ne Veronoje, o Florencijoje, įrašas techniškai klaikus, bet grojimas kaifas, manau net Musei patiktų, ypač po 1.30 .
Motyvas girdėtas (Džango?), sklerozė, nors užmušk ar kuolu per galvą:
http://www.youtube.com/watch?v=gvf7d3Duic4
Musė gegužės 13th, 2009, 10:32 pm
Taškiuk, man patinka tavo muzikinės mįslės – Adagio by Albinoni:
http://www.youtube.com/watch?v=qWumT7Fqsq0
O jeigu jau visai depresiškai, šiurpokas multikas ta tema:
http://www.youtube.com/watch?v=gG-TL0S3sN8
Vaikinuko grojimo nekomentuosiu, nes esu neobjektyvi į neigiamą pusę dėl jo tautybės.
. gegužės 13th, 2009, 11:59 pm
Muse, jokios čia mįslės, kai pats atsakymo nežinau ir pasirodau tikru neišmaneliu . Galima viską suversti sklerozei, ta viską iškęs.
Dėkui už eilinį pagelbėjimą, tame gatviniame įraše tikrai skamba Adadžio, o man pasivaideno Džango motyvas, kažkada patiko pjesė (pavadinta taip legendiniam džiazo gitaristui čigonui atminti?)
http://www.youtube.com/watch?v=UmpLtYmSlvM&feature=related
Liūdnos vis tik tai melodijos, tad bent
Musė gegužės 14th, 2009, 2:12 pm
Kadangi čia literatūrinis puslapis, papasakosiu jums istoriją. Žodžiu, vaikštinėjame mes su sese po Prahos senamiestį, saulė šviečia, visaas miestas paskendęs žieduose, turistų (ypač italų) minios.
Žiūrim, eina toks visiškas menininkas – susivėlęs, su dredais, apsirengęs bele kaip, apskuręs ir su terbele. O jis į mus irgi vis žvilgčioja. Matyt todėl, kad mano sesė atrodo gana panašiai kaip jis – su ilgu ryškiu indišku sijonu, daugybe apyrankių ir žiedų – tokia išprotėjusi menininkė.
Taigi artimos sielos vieną kitą iškart identifikavo – vyrukas prie mūsų priėjo, užkalbino, papasakojo apie save – jis rašytojas, kompozitorius ir dainininkas viename asmenyje. Pakvietė mus ateiti į indų šokių vakarą Nacionalinėje bibliotekoje.
Tai mes ir nuėjome. Rimtas oficialus vakaras, dalyvauja Indijos ambasadorius, tradiciniai indų šokiai ir dainos. Tiesą pasakius, mums pasidarė nuobodoka ir mes pasprukome.
Grįžome į Lietuvą, sesuo sugalvojo pagooglinti apie tą žmogų orkestrą, nes jis pasakė savo vardą ir pavardę. Ir ką jūs sau galvojate, internetas visagalis – rado youtubėje išties puikų jo klipą, rado jo fanų klubą ir t.t.
Kai pagalvoji, koks mažas pasaulis ir kokie neįtikėtini įvykiai gali atsitikti bet kurią minutę.
http://www.youtube.com/watch?v=GGo6yjrmhA8
. gegužės 14th, 2009, 3:38 pm
Muse, trys pastabos ir vienas klausimas- visi nelabai…
*Pirma – čia ne paprastas literatūrinis, o su kic kis kic nuokrypa salionas.
*Antra – išplaukianti iš pirmosios – kodėl nei žodžio apie jas ar bent jau apie to fainuolio Lucien’o Zell’o požiūrį į jas?
*Trečia – internetas ne visagalis, o Visagalis.
„Visi yra menininkai, bet tik menininkai tą žino” – berods taip užrašyta ant Parodų rūmų, prdn, ŠMC sienos.
*O iš kokios operos sesuo menininkė?
Aurimas gegužės 14th, 2009, 4:10 pm
O man ši diena visai laiminga.
Taške, : )
. gegužės 14th, 2009, 5:13 pm
Džiugu, Aurimai! Zita gi sako: „Nori būt laimingas? Tai būk!!!”
Juokingiausia, kad tai ir yra laimės formulė.
Ligita gegužės 16th, 2009, 2:36 am
Hm, tai panašu, kad šiuo klausimu: „Kas tave pradžiugina ir suteikia noro aktyviai veikti net ir pačią tamsiausią dieną?” kiti nepasisakysit, ot, velniai! ;O
Taške, o kuo atskirtum visagalį nuo Visagalio? Didžiųjų ir mažųjų raidžių reikšmių konotacija? Gi iš esmės tiek tas, tiek tas apibūdina tipelį, turintį visas galias, ho ho!!!
Zita gegužės 16th, 2009, 7:04 am
Ne visas galias turi. Tas kur parašytas iš mažosios neturi galios tam kur parašytas iš didžiosios. Va tuom ir skiriasi:)
O ką čia be pridursi, žiūriu Taškas jau visus taškus sudėjo
Jei kam įdomi mano nuomonė, tai manau, kad tik liūdesyje gimsta viltis. Esam linksmi kai tos viltys pildosi. Tad pasauliui ir palinkėčiau: kiekviename liūdesyje greičiau „pagimdyti” viltį ir džiūgiai imtis veiklos. Todėl nevykim iš pasaulio liūdesio, nes nebepažinsim ir džiaugsmo. O tada nei visagaliai, nei Visagalis nebepadės.
Man labiausiai patiko Liutauro pasisakymas:
4) kadangi esu tikintis, dėkoju Dievui už tai, ką turiu: draugus, darbą, šeimą, tėvus, įvairias galimybes ir t.t. Nustebsi, kiek gerų dalykų pamatai ir atrandi dėkodamas.
Aš taip pat esu tikinti ir galiu pasakyti, kad gyventi pagal galimybes ir džiaugtis tuo ką turi yra didžiausias Dievo palaiminimas.
O visiems linkiu balanso tarp džiaugsmo ir liūdesio.
. gegužės 16th, 2009, 10:26 am
Apie kiną yra tokia rusų nepaprastai įdomaus (kaip mūsų Čekuolis, tik jaunas) teležurnalisto Aleksandro Gordono laida „Uždaras seansas”.
Joje iš pradžių trumpai pristatomas filmas, po to jį parodo ir tada įvyksta detalus aptarimas. Vakar laida truko virš 3 val., buvo pristatytas „Belaisvis”, dalyvavo kūrėjai ir dvi profesonalių, tituluotų kritikų stovyklos- už ir prieš.
Kritikas A: – labai gera apysaka, nepaprastai geras operatoriaus darbas, įgarsinimas, ideali vaidyba. O filmas visiškas šlamštas, ką jis naujo pasakė?
Kritikas B: – nors karas parodytas nepaprastai kvailai, begalė neatitikimų – kokie apsišaukėliai konsultavo (negalima rodyti gi, pvz. , kad chirurgas operuoja stalo peiliais ) visas tas nesąmones atmetus – filme yra subtilus MENAS.
Kritikas C – (garsus aktorius V.Smechov): – tai tikras MENAS
Kritikas D (veda kino laidas RTR -V.Vulf): – beveik šedevras, kaip reta mūsų laikais.
Žiūrovės 1 ir 2: – filmas apie moteris, ne apie karą (nors jokių meilių/seilių ten nerodo ir moterų beveik ne)
Režisierius Aleksej Učitel: – konsultavo karo Čečėnijoje dalyviai, bet ne tas svarbiausia, čia filmas apie jaunus žmones absurdiškai kvailoje, bet realioje situacijoje.
Scenarijaus autorius: – rašytojas V.Makanin – dar rašydamas apysaką norėjau, kad būtų belaisvė, apsirengusi vyru, bet logiškai būtų nesąmonė, nes veiksmas vyksta kelias dienas.
Aplamai, apysaką rašiau dar prieš abu Čečėnijos karus, scenarijuje teko kiek pakoreguoti siužetą.
Siužetas grubiai- du rusų kareiviai kalnų takais varo surištą jauną, gražų čečėną surištomis rankomis. Seržantui – geros širdies vaikinui žmogiškai gaila jo, jis belaisviui truputį vis padeda- aptvarsto, atiduoda savo kojines, nenušauna, o gelbsti belaisvį, kai šis skęsta upėje… Gražina atimtą laikrodį, nes tai dovana belaisvio šešiametei sesei… pavalgydina. Užsimezga kažkoks žmoniškas ir žmogiškas ryšis – jokio homoseksualumo – parodoma, kaip nežmoniškai sunku visiems tuose kalnuose.
Belaisvis vieną kart bėgo, nepavyko, kitą kartą galėjo pabėgti, bet palaukė, kol tie kareiviai užkops kalnu iki jo.
Finale, visi tris papuola į čečėnų apsuptį, pasislepia, o tie už kokių kelių metrų. Seržantas užspaudžia burną belaisviui, tam truksta oro, šnopuoja (gal nori surėkt?) ir jam užspaudžia dar ir nosį, jis priešinasi kiek ir lėtai suglemba, scena nufilmuota fantastiškai, faktiškai tai seržanto akys ir jo ranka.
Kareiviai lieka nepastebėti, taigi, gyvi. Vienam tai eilinis karo epizodas, kad kitaip reikėjo pasielgti tiesiog neįsivaizduoja ir tas logiška. Karas.
Seržantas jau niekada nesugebės užmiršti to, tai visam gyvenimui.
————————–
Be reikalo čia aš, norėjau tik apie laidą- kalvę besimokantiems kritikams – papsakoti.
Filmas tikrai gaus dar ne vieną apdovanojimą, gal net Vakaruose, kad rodytų plačiai tai vargu, deja.
Klonai, blizgučiai, Lietuva ir paprasta pasaka apie meilę - Ligi Dangaus gegužės 17th, 2009, 2:38 am
[...] Ironiškai tai Ligita, kad jų.: Pasirodo, Musė: a) užsigavoAurimas: Joo. Jau daug kas šį.: Apie kiną yra tokia rusųZita: Ne visas galias turi. TasLigita: Hm, tai panašu, kad šiuoLigita: R.Medini, patikėk… Gal [...]
Ligita gegužės 17th, 2009, 11:15 am
Zita, kaip Mamontovas yra dainavęs: „Tu liūdėt nebijok/tu liūdėt nebijok/nebijok liūdėt/nes tiktai liūdesy/nes tiktai liūdesy/sielos džiaugsmas.” Ir šitaip dainuoja žmogus, kuris tikrai neatrodo nelaimingas. Galbūt tai reikštų, kad reikia sutarti su savo liūdesiu, iš jo kuo daugiau pasisemti, suprasti, atrasti ir… Išmokti džiaugtis. Galvoti, jog pasaulis gražus. Ech, praskydau
Aha, Taške, plačiai pasisakei, bet aš visai smagiai perskaičiau. Apie patį kino kūrimo procesą galima daug domėtis ir vis ką nors naujo sužinot x))
Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 2 - Ligi Dangaus gegužės 18th, 2009, 12:52 am
[...] Labiausiai komentuotas įrašas: „Skleiskim geros nuotaikos ir veiklumo užtaisą. Pasaulis be liūdesio, pasaulis su viltimi“ [...]
ezg gegužės 21st, 2009, 10:03 pm
Mane pradžiugina tokie nesavanaudiški įrašai. Po velnių, skaitau ir malonu, kad kažkas nori pasidalinti džiaugsmu kartu su kitais.
Kažkur esu skaitęs, kad JAV yra daromos apkabinimų dienos: žmonės kurie nori pasidalinti savo džiaugsmu su kitais apkabina praeivius, kurie sutinka.
Mes galėtume kažką panašaus padaryti: padovanoti praeiviams po gėlytę ar nusišypsoti kam nors gatvėje. Galbūt ta šypsena, liūdną ir dėl kažko nusiminusį žmogų privers pasidžiaugti bent akimirką.
O mane patį labiausiai pradžiugina, gražus rytas, geras pokalbis, puodelis kavos arba kai kas nors man nusišypso. Žmonių skleidžiamas gėris yra pats geriausias dalykas.
Ligita gegužės 21st, 2009, 11:28 pm
Apkabinimų dienos?! Gera mintis. Kitąmet gegužės 13-ąją taip ir darysiu. Prieisiu prie bet kurio praeivio ir sakysiu: „Laba diena, ar sutiktumėt būt apkabintas?” Spėju, sulauksiu įvairių reakcijų Žinai gi – JAV tai JAV, bet kaži kaip tokia tradicija pas mus prigytų! x))
Džiaugsmo idėja nugvelbta - Ligi Dangaus gegužės 24th, 2009, 2:49 pm
[...] dar prisimenat kaip gegužės 13-ąją jus kviečiau prisijungti prie iniciatyvos „Pasaulis be liūdesio, pasaulis su viltimi“ ir uždaviau paprastutį klausimą: „Kas tave pradžiugina ir suteikia noro aktyviai veikti net [...]