Šiandien Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Apie tai jau įspėjau prieš kelias dienas… Cha cha! Tad turėjot laiko pasiruošti:)

Žinot, aš galvoju, kad sunkiai išsiversčiau be naujienų – jas rengia žurnalistai, be knygų – jas kuria rašytojai, be kalbos – prie jos puoselėjimo prisideda visa tauta.

Bet man taip pat labai svarbu žinoti, jog neišsiversčiau ne aš viena ir norėčiau kad tas kasdienis poreikis ne tik tenkintų mano ir visų mūsų smalsumą, lavintų protą, keltų estetinį pasigerėjimą (grožinė kūryba), bet ir skatintų… Būti atsakingais.

Nesu nei rašytoja, nei žurnalistė, tik paprasta filologė, tinklaraštininkė ir šiaip… Žodžio mylėtoja. Žodžio, kuriuo lengva išpeikti, bet sunku pagirti, lengva sužlugdyti, bet sunku įkvėpti, lengva paleisti, bet sunku išlaikyti. Ir, nepaisant to, kad dabar rašau taip gana rūsčiai, mano tikėjimas nesumenkęs. Tikėjimas, kad šalies problemos išsprendžiamos. Ketvirtoji ar n-ioliktoji valdžia, tai tik skaičiai.

Tiesiog… Linkiu mažiau vadovavimo – daugiau vadovavimosi žmogiškomis vertybėmis.

Ir prisiminkim kodėl turime Šią dieną. Prisiminę ko tada trūko ir ką gavom, galėsim deramai įvertinti tai, ką turim dabar. Be abejo, atradę, neužsižaiskim.

Su švente! x))

P.S. Gegužės 3-ąją buvo paminėta Pasaulinė spaudos laisvės diena. Še tau, kad nori!!!:)