Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Dažnai liūdim netekę artimo žmogaus, kai jį pasiima Dievas. Galvojame: „Kodėl? Kodėl su mumis pasielgė šitaip piktai?” Tačiau taip jau lemta, jog tą išėjusį pakeičia kitas. Arba mūsų šeimoje gimsta žmogus, arba… Mes įgyjame naują draugą. Tik apsidairykim atidžiau ir deramai priimkim atėjusį. Besikeičiant gyvenimo tarpsniams nuolat tenka bendrauti su gausybe žmonių. Vieni tėra tarpininkai einant link svajonių tikslo (tad neverta nusiminti, kai reikia su jais atsisveikinti), o kiti pasilieka su mumis ilgiau. Pakalbėkim apie tuos, kurie ateina ir pasilieka. Šeima visada su mumis, jei mes ją branginam, rūpinamės ir rodom išskirtinį dėmesį. Draugai tada su mumis, kai mes net ir neva neturėdami laiko, jo atrandame. Bent gabalėlį. Ir kai mes lėkdami per gyvenimą, raškydami mums užaugintus vaisius, patirdami begales stebuklų, jų nepamirštam… Draugų. Mokėkim atpažinti ir vertinti tai, kas tikra.
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Zita sausio 28th, 2009, 3:55 pm
Draugai – brangiausia ką turime.
Mano kaimynė su šeima išvažiavo užsidirbti į užsienį tai kai susiskambinam mes net negalim kalbėtis – visada pradedam verkti. Širdimi išmatuoji atstumą kai apkabint negali.
O žinot kas man mieliausia… Kai paskambina draugas jau gerokai po vidurnakčio ir tik tam kad pasidžiaugtų, kad papasakotų apie savo laimę. Atsiprašinėja, kad pažadino, bet argi tai svarbu. Juk svarbiausia, kad jis laimingas ir ta laime panoro papasakoti man. Tada supranti kad draugas reikalingas ne tik tada kai tau ištinka nelaimė.
Skausmo akimirka natūralu yra ieškoti paguodos, o džiaugsmo akimirka jau ne su bet kuo daliniesi.
Ech, plepi gi pasidariau
Sėkmės jums.
Ligita sausio 28th, 2009, 10:10 pm
O žinot, jūs taip rašydama priminėt Andrių Mamontovą, kuris būtent ir teigė, jog tikrą draugą pažinsi, kai tau sekasi;)) Tai yra jei jis nuoširdžiai džiaugiasi kartu su jumis, nepavydi pergalių. Dėkui už sėkmės palinkėjimus! xDD Bumerangu ir jums tą pat siunčiu! xD