Kad ir kaip kvailai tai galėtų nuskambėti – praėjusiais metais naujai įvertinau sėdėjimą. Labai abejoju, kad daug rašytojų rašo stovėdami, tuo labiau – gulėdami, dar mažiau – vaikščiodami ir padrikas mintis įrašinėdami į diktofoną, nors, aišku, galima apsimesti, kad kalbi telefonu, kad niekas, ničniekas neįtartų, jog tokiu būdu pasalūniškai stebi pasaulį, tačiau, deja, už sėdėjimą geresnės kūno padėties mintims užrašyti, ko gero, dar nesugalvota (iš tikrųjų apie tai plačiau galima pasiskaityti - čia), tad man, sunkiai nusėdinčiai vienoje vietoje, teko nemenkas išbandymas. Gerai, kad laiku atradau Erich Fromm knygą „Menas mylėti“, kurioje esančios mintys mane įkvėpė, todėl jomis ir vadovavausi:

Kita vertus, žmogus, kuris ramiai sėdi ir mąsto, neturėdamas jokio kito tikslo, kaip tik įsigilinti į save bei savo ryšį su pasauliu, laikomas „pasyviu“, nes nieko „nedaro“. Iš tikrųjų ši susikaupimo reikalaujanti meditacija yra pats tikriausias aktyvumas – sielos aktyvumas, įmanomas, tik įgijus vidinę laisvę ir nepriklausomybę.

2012-aisiais buvo daug pradžių, tad šiemet svarbiausia ir bus – žiūrėti, kas iš jų išėjo. Ko gero, didžiausiu netikėtumu vis dėlto laikyčiau tai, kad iš visiškos intravertės tapau ne visiška, bet ekstraverte. Ei, Ligitai patinka kalbėti! Kalbantis rašytojas – įdomus, bet geras variantas. Šiuo atžvilgiu mano ir rašytojos Sandros Bernotaitės nuomonės sutampa.

Bendrai vertinant praėjusieji buvo geri. Sužinojau daug (mano begalinis smalsumas turėjo progą bent šiek tiek pasisotinti), sugalvojau dar daugiau visko ateičiai, susipažinau su gausybe naujų žmonių (niekada nė nebūčiau pamaniusi, kad visai čia pat gali būti tiek kūrybingų ir įdomių žmonių, kaip lygiai taip pat niekada negalėjau tikėtis, kad jiems ant kulnų lipa pikti ir viskam abejingi netikšos), perskaičiau, pamačiau, išgirdau, aprašiau, pramokau atsiriboti nuo to, nuo ko išties derėtų atsiriboti, tačiau, deja, tuo pat metu tenka pripažinti kai kada vis dar pasitaikantį gleivėtą bejėgiškumą kovojant su visokiais mėšlais.

Šiems metams, aišku, sukurpiau didžiausią planą skambiu pavadinimu „Mano 2013 metai“, įsegiau jį į segtuvą, kad galėčiau pažiūrėti vos užsimaniusi, nors nebūna lygiai taip pat, kaip sugalvoju, vis tiek mąstau apie ateitį, kurią kuriu dabartyje, kad po kurio laiko lyg svetimo žmogaus akimis žvelgdama į praeities save galėčiau drąsiai pasakyti: „Ji bent jau bandė.“

O jūs ar bandysit? Jei taip, ką? Gal norit išmokti kurti vaizdo klipus? Užsirašyti į improvizacijos ir vaidybos kursus? Sudaryti giminės geneologinį medį, kad išsiaiškintumėte, jog turite karališko kraujo? Pagaliau ryžtis nueiti pas odontologą susitaisyti dantų? Arba… Gerai, gerai, spręskit patys, bet žiūrėkit man, nesakykit paskui, kad neįspėjau.

Šaltiniai: nuotrauka - http://cabinetmagazine.org

Tekstą parengė Ligita „Ligi Dangaus“