saugoksave „Ei, netoliese policija! Užsisek, jeigu nenori kelių šimtelių baudos pakloti!“ – karštligiškai čiumpi saugos diržą ir, išmuštas šalto prakaito, segiesi. Ramu. O gal kitas scenarijus: tik įlipęs į automobilį atlieki šią, keleiviui privalomą, pareigą?

Kaip ten bebūtų, ne pamokslauti mes čia susirinkome. Tik norėjau papasakoti apie tai, kas man nutiko vakar. Pakliuvau į automobilio avariją. Automobilis apsivertė, rodos, du kartus. Visko tiksliai neprisimenu. O jums rašau… Hm, tiesiai iš dangaus.

Gerai, perlenkiu lazdą – iš tiesų buvo šiek tiek kitaip. Dalyvavau akcijoje „Saugos diržai saugo gyvybę“. Žinojau, kad ji vyks, bet nežinojau ar aš ten tikrai gretinsiuos. Matyt, rengėjai žinojo geriau už mane – praeidama pro ten padariau lankstą (dėmesį patraukė ryškiaspalvės konstrukcijos, besibūriuojantys vaikai) ir buvau… Tiesiogiai pakviesta: „Važiuosi?“ Užsidegiau entuziazmu: „Gerai, važiuojam!“ Įsėdau į automobilio galą. Nuspėjau, kad gali būti ne kas, tad kuo tvirčiau užsisegiau saugos diržus, nors prisipažinsiu, gale sėdėdama dažnai jaučiuosi didvyre ir jų nesisegu. Trinktelėjo durelės ir salotiniai vyrukai kažkur dingo. Mm, prasidėjo! Po kelių sekundžių pajutau, kad ant konstrukcijos stovintis automobilis ėmė verstis… Aukštyn kojomis!! Širdies ritmas patankėjo, priekyje sėdinčiųjų veido grimasos pasidabino kreivomis šypsenėlėmis (na, gerai ir pati atrodžiau nenusakomai), o mano mobilusis telefonas… Iškrito pro langą! Kol varčiausi, jis ten gulėjo pažemėj.

Baigusi „procedūrą“, susirinkau detalėmis išsimėčiusį aparatą (kuris, beje, jį sudėjus atgal, veikia ir toliau) ir išnykau horizonte. O galvoje sukosi mintys: „Štai taip tikrovėj apsikeisti su telefonu… Jis juk iškrito labai greitai… Į smulkius gabalėlius pažiro… Tad kas avarijos metu nutiktų su manimi, jei nesegėčiau saugos diržų?“

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“