Šiomis dienomis daugiausiai aptarinėjau įvairias žiniasklaidos sritis, tačiau pastebėjau, kad radijas liko užmarštyje. Norėdama ištaisyti šią klaidą šiek tiek papasakosiu ką sužinojau per pratybas radijo studijoje. Jas vedė žurnalistikos instituto lektorius Artūras Laskauskas.890335

Pratybų eiga:

Įbėgau pavėlavusi ir iš karto buvau pradėta tildyti, nes vyko eksperimentas – dalyviai turėjo per kuo trumpesnį laiką prisistatyt, atskleist kiek patirties turi radijuje, koks santykis su juo ir… Ko bijotume jeigu jau rytoj reikėtų pradėti darbą radijo stotyje.

Manau, kad iš visų prisistačiau trumpiausiai. Kodėl? Dorai nė nežinau, gal pritrūkau žodžių. O gal tiesiog esu apsigimusi radijo laidų vedėja (šitai mažiausiai tikėtina).

Po eksperimento dėstytojas aptarė visų garsiai išsakytas mintis, davė reikšmingų patarimų. Labiausiai atmintin įstrigo:

* klasikinio interviu modelis yra ne daugiau kaip septyni klausimai

* visai nekalbus arba pernelyg kalbus pašnekovas – problema

* žmonės klausymuisi skiria apie 90% dėmesio

* radijuje reikia laiko kontrolės

* klausytojo dėmesys atbunka jau po pirmų trijų minučių (vėliau tai kartojasi tam tikrais laiko intervalais)

* geriausia, jog radijo sakinys būtų iki 7 – ių žodžių

* jeigu blogai jaučiamės studijoje, nerimaujame, reikia gerai pagalvoti ar yra dėl ko

* vienas sakinys – vienas teiginys

* svarbi pauzė ir loginis kirtis

* prieš kalbant radijuje reikia sau išsiaiškint pagrindinę mintį

Šaltiniai: LŽC paskaita – pratybos, nuotrauka – http://teejay648.files.wordpress.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“