Ligi Dangaus

Na, štai… Liepos 6-ajai einant užmarštin, kaip ir žadėjau, pristatau mūsų šalies tautiečio portretą!:)

Primerktos akys rodo, kad su nerimu žvelgiama į ateitį, tačiau iš esmės žvilgsnis geraširdis. Geraširdiškumą išreiškia ir kairioji ranka pakelta į viršų – draugiškas mostas, kvietimas prieiti. Deja, dešinioji – vis dar slepia du šaukštus, kurie simbolizuoja: „Pats sau vienas valgysiu ir niekam neduosiu“.

Besiplaikstantys geltoni plaukai yra individualumo, atskirties apraiška. Žmogus itin vertina savo vidinį pasaulį, į kurį įsileidžiamas toli gražu ne kiekvienas.

Tautiečio apranga susideda iš dviejų pagrindinių elementų – naujų, madingų džinsų ir marškinių išsaugotų iš praėjusio laikmečio. Tai rodo, kad gyvenama svarbių istorinių pasikeitimų metu. Sena keičiama nauju.

Iki kelių įbrista į vandenį. Vanduo supa iš visų pusių. Visų pirma reikėtų kalbėti apie gamtos poreikį individui. Meilę gamtai tik patvirtina ir žaliuojančių lapų skraistė. Be abejo, raudonai besileidžiančios saulės nudažytas vanduo lyg ir neturėtų simbolizuoti kažko ypatingai teigiamo, tačiau yra priešingai. Vandens ir ugnies sankloda tarsi sako: „Tai, kas dega, nebus užgesinta ir kas pulsuoja gyvybe, nebus prarasta“.

O šypsenėlę įsodinau todėl, kad užsimaniau galiausiai viską pakreipti savo (t.y. optimizmo) naudai;)

P.S. Pamiršau (tingėjau?) išreikšti tinginystę, todėl tegul ji būna tame, kad mūsų šalies tautietis braido po ežerus, balas, užuot įnirtingai dirbęs x))

Bet geriau pasigrožėkit (pasibaisėkit) patys – Tautietis

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“