perla1Sėdžiu. Markstausi kaip katinas. Nevažiuosiu šiandien dviračiu, nežiūrėsiu į bauginantį ežero dugną, nesimėgausiu saulės spinduliais, tik lindėsiu – ten gilumoj. Urvelyje. Ech… Tai neišėjo į gera: prisiminiau, kad praėjo daugiau nei savaitė nuo manosios katytės Perlos pabėgimo… Pro balkoną. Mama dar spėjo paklaust: „Ji tikrai neiššoks?“, o aš atsakiau: „Ne, neiššoks“. Bet iššoko!!!:( Ir dabar liūdžiu. Jeigu gyvenime jos nebepamatysiu?! Ji juk ne Bingas aštrianagis, plačianugaris. Nors geriau pagalvojus – jei gyvūnai charakteriu ilgainiui supanašėja su savo šeimininkais, tai Perlita turėtų grįžti… Pasitrankys, pašėls su bernais ir po to grįžusi man viską papasakos! Taip, taip, taip. Ar ne?!!

Žinot, gal, vis dėlto, važiuoju dviračiu pasivažinėti… Ir pageidautina nuo kalniuko žemyn!;)

Vakare laukia sausainiai ir garuojančios arbatos puodelis. Niam niam.