katytele

Paprasta, miela katytėlė (bent iš veido atrodo, kad tai „ji“, o ne „jis“). Ją susitikau prie savo daugiabučio laiptinės, kai grįžau iš gimtojo miestelio į Vilnių ir ruošiausi su didžiule manta daiktų kopti į viršų. Atrodė, kad katytė tupi ir niekas jai nerūpi. Pavydžiu. Bent jau šiandien…

Būni augintiniu ir niekas tavęs neapkaltina nebūtais dalykais.

Glosto kailį vien dėl to, kad tu švelnus.

Duoda valgyti ir tave prausia.

Tavo kasdienybė paprasta – miegas, maistas, šėlionės ir WC.

Ech… Negaliu filosofuoti. Neišeina. Iš tikrųjų norėjau viešai paskelbti savo eksperimentą, bet gal tai padarysiu šiandien šiek tiek vėliau.

P.S. Vualia, prisiminiau – mano draugė oficialiai švenčia savo gimtadienį!!!! Nežinau ar skaitys šį mano įrašą, bet visvien – SVEIKINU SVEIKINU SVEIKINU! Mes dar pavarysim B)