suntzuSun Tzu knygą „Karo menas“ skaičiau visur – namie, autobuse, troleibuse, netgi eidama pėsčiomis. Tiesa, perskaičiusi visvien negaliu pasakyti, kad jau viskas – įsidėjau į galvą išminties lobynus ir pamiršta. Tikrai ne. Šią knygą reikėtų studijuoti ne savaitę ir ne dvi. Ilgiau. Galima (ir derėtų) prie jos vis grįžti ir grįžti. Žinoma, taip ir darysiu, o kolkas susipažinkit su pirmuoju mano įspūdžiu. Pradžiai įsimintiniausios citatos:

„… jeigu pažįsti priešą ir pažįsti save, pergalė visai čia pat; o jeigu dar pažįsti Dangų ir Žemę, pergalė visiškai užtikrinta.“ (95 psl.)

„Nenugalimumas slypi tavyje…“ (48 psl.)

„… kruopščiai įvertinti pasiekti tikslą be susidūrimo su priešu.“ (77 psl.)

Man patinkančių – yra ir daugiau, tačiau nėra reikalo nurašinėti knygos. Mintį apie tai, kad „laimėta kova yra nepradėta kova“ (paskutiniosios mano citatos užuomina) esu girdėjusi anksčiau, bet „Karo mene“ ji pateikiama išsamiau. Ech… Kokia aš dar maža, bet taukšt taukšt ir būsiu didelė! O jūs ar tikit savim, kad galit būti dideli? Ne apie ūgį kalbu;) Manau, tikit. Jaučiu.

P.S. Gelbėkit mane! Pasiutusiai noriu muštis! Tačiau nepiktai, gražiai. Man užtektų ir bokso kriaušės (ją savo įrašuose ne kartą miniu). Deja, draugė sakė, jog jau šią veiklą bandė ir kratosi, kad tai labai nuobodu. Rimtai?:O Šiaip aš nusižiūrėjau internete „Wing Chun kung fu” kovos menų mokyklėlę (http://www.wingchun.lt). Būsimas (?) mano mokytojas baisiausiai raumeningas. Net neramu… Apskritai kur aš nardau?!!! Bet noriu noriu noriu… Noriu išmokt muštis, kad… nereikėtų muštis. Va taip. Nes stebi žmogus pasaulį ir toks pyktis suima dėl kai kurių žmonių poelgių, jog pagalvoji: „Duočiau šitam begalviui riebų sprigtą, gal pagaliau atsibustų ir pamatytų ką iš tiesų daro, o ne ką mano darąs.“ Pagalvoji ir tuo pačiu apsigalvoji: „Geriau pirmiausiai trinktelsiu sau, o jau tada…“ Žodžiu, pirmadienis išaušo netikėtai;)

P.P.S. Ačiū.