Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Ne viename internetiniame portale mačiau (ir perskaičiau) straipsnį, kuriame cituojami mūsų šalies prezidento Valdo Adamkaus žodžiai apie kultūrą. Prezidentas išreiškė gilų susirūpinimą šia sritimi. Tiesą sakant, jo pasisakymas man tėra tik pretekstas pradėti kalbėt apie tai. Iš tiesų aš jau seniai mąstau – kas dedasi su kultūra Lietuvoje? Kodėl mūsų valdžia taip atsainiai žiūri į ją?
Visų pirma mane tiesiog įsiutino sprendimas padidinti mokesčius leidėjams, muzikantams, žurnalistams.
Žinoma, kai tokie sunkūs laikai prie šalies gerovės turime prisidėti visi, bet, klausykit… Tikras kūrėjas ir taip dirba ne dėl pinigų. Suskaičiavus kiek valandų rašytojas praleidžia kurdamas savo romaną ir palyginus kiek jis gauna, darosi tiesiog juokinga – kaip ir iš kur čia dar galima atimti?!
Tfu tfu tfu, tik nusispjaut tris kartus per kairį petį.
Leidėjus apkraukim mokesčiais. „Puiku”, tegu jaunas, naivus plunksnos mylėtojas rašo į stalčių ir laukia geresnių laikų. Ir visai nesvarbu, kad jis dažnai turi daug daugiau ką pasakyti nei tie, terliojantys brangų popierių vien dėl savo žvaigždiškų memuarų.
„Palepinkim” muzikantus mažesnėmis algomis. Kai kiti irgi gauna mažiau, tai visai tikslinga. Niekam nereikia koncertų, niekas neužsidirbs pinigų, taigi – neįrašys naujų dainų, neišleis albumų, nesisiūs koncertinių drabužių, vis dėlto, surengę koncertą ar du per mėnesį pasinaudos puikia proga sutaupyti žiopčiodami pagal fonogramas…
Gerai, kad tuoj pavasaris. Galėsim klausytis paukštelių čiulbesio.
Nenoriu būt ironiška, nenoriu būt pikta, bet… Kai vartojimas perkeliamas į pirmą vietą, darosi graudu ir verkti norisi. Užkimškim savo smegenis bulvytėmis fri, koldūnais, mėsgaliais, įsisprauskim į ranką vištos kulšį, pasileiskim balalaikas iš gergždžiančių grotuvų ir pirmyn bukinimosi link.
Valdžiai tik to ir reikia – apkamšyti mus dirbtinumu, sukelt mums liūdesį, paverst pasyviais vartotojais, kuriems nieko ilgaamžiškesnio nereikia. Gi su robotukais lengviau žaisti.
Bet jūs kaip sau norit, o aš kultūros neatsisakysiu. Skaičiau ir skaitysiu, rašiau ir rašysiu, piešiau ir piešiu.
Ir niekas manęs neįtikins, kad tai kvaila ir nereikalinga. Net jei savaitei teturėsiu penkis litus.
Šaltiniai: nuotrauka – http://www.awfanzine.com
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Zita vasario 17th, 2009, 3:44 pm
Matai kokia tu karinga
Aš irgi ir skaitau, ir rašau, ir prie knygų leidybos prisidedu nemokamai. Tegul žmomės kuria, tegul leidžia. Bet valdžiai matyt geriau, kad žmonės eitų gert alaus, o ne knygas rašytų. Gaila aišku dėl tokio požiūrio.
Man kartais atrodo, kad pas mus yra kažkoks iškrypimas. Va, šiandien perskaičiau, kad mūsų rajono krepšinio komamdoje nėra nei vieno vietinio, visus atsiveža iš Vilniaus. Tai kaip suprasti. Vietinis jaunimas tegul eina į gatves, taip išeina. Atseit mes žaidžiam aukštam lygi o čia tokių žaidėjų nėra. Tai kam aš seku nežinia kokios komandos rezultatus? Taip išeina, kad spjaunam ant savo krašto ir kišam pinigus į laikiną garbę. O kada pas mus atsiras tinkamas lygis jeigu negaus treniruočių, negaus pakovoti už savo krašto garbę. Taip dar ilgai teks dejuot, kad jaunimas stendus plėšo ir lempas daužo.
O aš taip sirgdavau už šitą komandą, ot sugadino nuotaiką.
Ligita vasario 17th, 2009, 4:54 pm
Rimtai? O labai karinga atrodau?:O Net nežinau tai gerai ar nelabai… Va ir mano didysis kritikas kažkur prašapo… Šiaip žinai, Zita, toks rašymo stilius pas mane atsiranda tuomet, kai kas nors priverčia smarkiai kaktą suraukti. Vat taip vat. Iš esmės nesu nusiteikusi muštynėms, veikiau, kaip pasakytų politikai, konstruktyviam dialogui;)) Beje, dėl knygų rašymo… Šiandien kaip ir prieš savaitę turėjau paskaitą „Teksto rašymas” tai daug įdomių dalykų išgirdau. Vėliau ir straipsnelį suformuluosiu. Tikiuos sudominsiu =) Parsinešiau namo pasiskaityt „Naująją Romuvą”. Naujos, mažai tepažįstamos erdvės, bet kiek pasklaidžiau, buvo dalykų patraukusių dėmesį.
Oho, JŪSŲ rajono komandoje nėra vietinių? Kažkaip keistokai… Juk jūsiškėje – turėtų būt dauguma savų, o čia… Gražiau nei gražu://
Indrė vasario 17th, 2009, 6:07 pm
„Gerai, kad tuoj pavasaris. Galėsim klausytis paukštelių čiulbesio.” „Užkimškim savo smegenis bulvytėmis fri, koldūnais, mėsgaliais, įsisprauskim į ranką vištos kulšį, pasileiskim balalaikas iš gergždžiančių grotuvų ir pirmyn bukinimosi link.”
Oj, oj.. Tu neįsivaizduoji, kaip aš žvengiau iš šitų xDDD Žiūrėk optimistiškai, net jei nieko neįmanoma pakeisti, bent jau mane pralinksminai xDD
Ligita vasario 18th, 2009, 3:04 am
Pralinksminau? Vualia! xDD Tiesą sakant, net jei rašau ką nors piktesnio, viduj galvoju, kad visvien viskas baigsis gerai (tas nesveikas optimizmas!!!), tai taip ir gaunasi. Iš tikrųjų džiaugiuos, jog kažką pražvenginau (na ir žodį sumaliau…);) Va apie mugę šį tą smagaus radau, manau, tiks šia tema – http://whatson.delfi.lt/news/culture/article.php?id=20612676