Nuolat pasineriu į įvairią veiklą, net jei dėl to retsykiais ir nukenčiu. Kita vertus, išnagrinėjus patirtą žalą, galima ją paversti visai puikiu dalyku. Žodžiu, pastebėjau, kad sakydama tai, ką galvoju, sukeliu pykčio protrūkius (ne tik pati pykstu, kaip išaiškėjo). Būna, išgirstu iš žmogaus: „Sakyk viską, ką galvoji!“, o kai pasakau, sulaukiu kažko tokio: „Eik tu…“ Taip buvo ne kartą ir spėju, kad bus ateityje. Turbūt nereikėtų stebėtis, kad esu apsupama panašių į save: nenulaikančių liežuvio. Beveik nepasitaiko, kad koks nors žmogus bent šiek tiek nepatarkuotų manęs. Gerai būtų, jei tas tarkavimas sklistų pačiu tinkamiausiu metu ir iš riboto (kad spėčiau įvertinti tai, kas sakoma, nes labai vertinu nuomonių įvairovę) žmonių kiekio. Deja, dažniausiai per galvą gaunu masiškai. O pabandžius ką nors atrėžti atgal, susigūžiama ir nukiūtinama nunarinus galvą. Po vienos ar dviejų mano replikų! Tikriausiai riebokai replikuoju, kad šitaip atsitinka. Ką galiu pasakyti?

Mokiausi iš geriausių. Ir vis dar mokausi.

Šaltiniai: paveikslėlis – www.thegloss.com

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“