Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Vakar niekur iš šeimynos namų neketinau judintis – buvo apsiniaukę, lijo. O taip norėjosi fotografuoti… Kągi – popiet mano maldos buvo išgirstos, nes trumpam pragiedrėjo ir galėjau išlėkt po gimtąją Uteną pasižvalgyti. Be abejo, saulė užsibuvo neilgai (kažin kur ji iškeliavo?), tačiau spėjau šį bei tą įamžinti. Ech, gana kalbų, tiesiog pasižiūrėkit…;)
1) Netoli mamos darbo
2) Mano vaikystės pieva. Čia su kiemo draugais statydavom būstines, kiekvienas kampas buvo vis skirtingos „chebros“ bazė
3) Visai šalia degalinės
4) Kelias vedantis iš pievos į miestą – tiksliau į maniškį mikrorajoną, tik dar daug priklauso nuo to kur paskiau pasuksi, nes… norint galima ir į sodą, ir į parduotuvę nukeliauti. Tiesa, šioje nuotraukoje man labiausiai patiko tas palengva pėdinantis seneliukas
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Fredis* kovo 29th, 2009, 1:57 pm
reikėjo palaukti, kol tas seneliukas priartės ir nufotkinti jo raukšlių išvagotą veidą ir sugrubusias rankas, kurios laiko poletileninį maišelį. Tada mes nuspręstume kaip gyvena vienas statistinis uteniškis – ar jam sunku, o gal kaip tik jo labai išmintingas veidas ir ramios geros akys, kaip Pajaujo iš Gotlando salos (visi senukai kurių veidų aš nematau yra būtent tokio tipažo).
O paskui reikėjo jam įbrukti fotoaparatą į rankas, kad padarytų porą kadrų nuostabiosios šviesiaplaukės reporterės … nors garbanėję, kad seniokai šiapus kadro pavarvitų seilę.
Ligita kovo 29th, 2009, 2:06 pm
Aha, kur gi ne, palaukti… Aš gi nežinojau ką jis tame maišelyje laiko – gal kokių akmenų krūvą Juokauju, vėliau, kai nebe pleškinau, su juo prasilenkėm, bet nepasirodė grėsmingas, veikiau ramus. Visgi giliau atmintin jo emocijos neįstrigo.
P.S. Vizija – duodu fotoaparatą į rankas ir staiga paaiškėja, kad seneliukas gana greitai bėgioja… x)))
Fredis* kovo 29th, 2009, 2:10 pm
ech, o būdavo mūsų su „tašku” laikais net sodybų durų nerakindavome …
Ligita kovo 29th, 2009, 2:12 pm
Ech, būdavo… Geri buvo laikai… Žinok ir mano laikais dar kartais buto durų dieną nerakindavom, bet kai išgirdom, kad aplinkui siaučia nevidonai, teko surimtėt
Zita kovo 29th, 2009, 2:17 pm
Oi, nemalonūs prisiminimai man su tom Utenos gatvelėm. Tos gatvelės mano tiek išvažinėtos, kad atrodo jau mintinai turėčiau mokėt, o vis tiek jei tik pasuku į miesto pakraštį tai butinai paklystu. O šitas paskutinėj nuotraukoj kelias man atrodo labai matytas, įtariu daugiausiai bus jame klaidžiota
O tai kaip vakar Utenoj buvo oras? Pas mus tai taip griaudė ir žaibavo kad net internetą buvo „nunešę”.
Fredis* kovo 29th, 2009, 2:19 pm
dabar dėl nuotraukų – oi duotų velnių koks priekabus bambeklis, sakytų maždaug taip: – jei jos tiktų iliustruoti kokį nors albumą, ar tiktų atvirutei – mesk lauk tokius kadrus …
tau vietos brangios, bet eiliniam žiūrovui – nulis emocijų, trūksta cinkelio, pirmo plano, va ta su samanotu kamienu (Nr1) – beveik gera, bet tada kitaip nukadruoti reikėjo, labiau samanėlę išryškinti …
Ligita kovo 29th, 2009, 2:27 pm
Ha ha, internetą „nunešę”, gerai skamba Vakar orelis buvo nors ir permainingas, bet daugiau tamsion pusėn, taip pat griaudė. Nepavyko man visos saulės iš Vilniaus parsivežti!
Na netoliese šito kelio yra Utenos Trikotažas, Engel Dali.
Žinokit, kitą kart, jei prireiks ir kokiais reikalais būsit Utenoj man ten besiilsint, galėsiu gide pabūti B)
Fredi, dėkui už patarimus. Kaip tu mane perpranti dėl brangių vietų. Turiu pridarius ir daugiau nuotraukų, tačiau jos visai paprastos, gal tik man vienai ar manimi besidomintiems patrauktų dėmesį, todėl ir nedėjau. Gaila, kad vis nesiseka puikiai nupleškint to, ką noriu pasakyti ;((
Zita kovo 29th, 2009, 2:38 pm
Vadinasi tikrai tas klaidusis kelias.
Šiap tai gali būti, kad vasarą Utenoj ir praleisiu, kursus ten gaunu. Tikriausiai
Fredis* kovo 29th, 2009, 2:40 pm
Viskas gerai su nuotraukomis, juk ne profesionalė, gerą nuotrauką padaryti – reikia ilgai tykoti, ypatingos nuotaikos, tiek gamtos, tiek fotografo, daug bandymų, eksperimentų ir t.t.. Dar reikia žinoti tikslų scenarijų ką nori pasakyti. Per laukus einantis vienišas siaurutis plentas, keliukas, takas – galima labai įdomiai sukomponuoti, pas tave ne per seniausiai buvo tokia iliustracija – į horizontą šaunantis takas …
Ligita kovo 29th, 2009, 2:44 pm
O šaunumėlis! Jei netyčia kokios nors priežastys neprivers manęs vasaros leisti Vilniuj, tada galėsiu vaizdžiai jums visas vietoves aprodyt
Žinokit žemyn nuo šito „klaidžiojo” kelio yra toks kalnas (kairėj foto pusėj), kurį mes vadinam „gamyklos kalnu”. Nuo jo žiemą gerai čiuožtelt xDDD
Aha, Fredi, aš kolkas daugiau mėgėja. Gal ateity netingėsiu ir ilgiau geresnių „kadrų” patykoti, o ne tik čekt ir viskas
. kovo 29th, 2009, 8:15 pm
Antroje – gal „verkaintis gluosnis”? Nors vargu…
Du tokius deficitų laikais pasodinau, kaip man atrodė, labai geroje vietoje. Ant upelio, tiksliau melioracijos griovio šlaito, maniau- liuks, prie pat vandens…
Augo, augo labai gražūs, o po to pradėjo nykti- džiūti…. Liko vienas, ir tas vos gyvs, šįmet nemačiau, bet jaučiu…
Per tą laiką įsitikinau- tie gluosniai nemėgsta skersvėjų gal.
Mieste- gražiausi, jei jam už nugaros šiaurėje koks namas stovi.
Labai gražus Ligitos nufotografuotasis prie teatro, Basanavičiaus gatvėje…nors ir ant skersvėjo, gal tai regulos išimtis.