Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
„Took a right to the end of the line/Where no one ever goes./Ended up on a broken train with nobody I know.“ – sulyg pirmaisiais įžanginės dainos „Relax, Take It Easy“ žodžiais pamiršom užtrukusį patekimą į kruizinių laivų terminalo teritoriją, ilgą laukimą klausantis instrumentų derinimo („daugiau vokalo, mažiau būgnų“ ir kt. ir atvirkščiai) bei skaustelėjusias kojas (belaukdama renginio pradžios spėjau prisėsti ant šaligatvio plytelių. Pamačiau daugybę, paprastučiais sportiniais bateliais avinčių žmonių kojų. Nė neabejoju kieno tai įtaka!).
Taip ir būna, kai mėgstamo atlikėjo koncerte geriausiu atveju tikiesi apsilankyti ateity keliaudamas po Londoną ar Paryžių, o jis maloniai nustebina čionykščius savo gerbėjus surengdamas pasirodymą ne kur kitur, bet Lietuvoje. Scenoje, kuriai ypatingą nuotaiką kuria visai greta raibuliuojančiu vandeniu plaukiantys laivai. Renginio vieta pasirinkta ne sostinė ir tai tikrai nebūdinga bet kokiai kitai pasaulinio masto žvaigždei visus dažniau įkvepiančiai „Siemens“ Arenoje ar Vingio parke nei pajūry. Nors Mika be savo mikiškumo (neįprastumo, žaismingumo, kūrybiškumo derinio) negalėtų vadintis Mika. Toks pasirinkimas pasiteisino – sužinojau, jog į šį koncertą kai kas net iš Pietų Afrikos Respublikos atskrido. Atstumas, prieš kurį mano keli šimtai kilometrų visiškai nublanksta.
Ir, žinoma, kad renginys vertas dėmesio. Ant scenos buvo sukurtas slėpiningos šalies, apsuptos saulėgrąžų žiedais, įspūdis, medžiuose be tankios lapijos „augo“ arbatinukai, tolumoje it danguje pakibęs žėrėjo besišypsantis mėnuo. Kiekvienai dainai atskira istorija. Kiekvienai – vis kitokia mūsų nuotaika, nes jei plojom rankomis, tai sutartinai, jei pašėlusiai šokinėjom aukštyn žemyn retsykiai stūktelėdami vieni kitiems alkūnėmis, tai irgi kartu, šaukėm bei dainavom dainas taip pat išvien. Energija ir džiaugsmas atiduodamas nuo scenos grįžo atgal iš klausytojų. Galės drąsiai dalintis su mūsų kaimynais latviais.
Beje, Mika koncerto metu prabilo lietuviškai. Naujienų portaluose pranešama, kad į ausį reikiamus žodžius jam kuždėjo suflerė. Jeigu ji ir kuždėjo, tai akcento panaikinti nuotoliniu būdu niekaip negalėjo, o jo beveik nesijuto. Kažkurią akimirką netgi pamaniau, jog užsakytas vertėjas tiesiog puikiai dirba savo darbą.
Tik nesakykit, jog tai nekoks atlikėjas, nes nujaučiu, kad Mika bet kada gali jus užvaldyti.
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Valentinas rugpjūčio 2nd, 2010, 10:29 pm
Normalus pop atlikėjas. Galima netgi du kartus iš eilės kompaktą išklausyti. Bet ne daugiau…
Rolandas rugpjūčio 2nd, 2010, 10:34 pm
Ligita, čia tavo nuotrauka? Ką simbolizavo tas kryžius su saulėgražom?
Maras rugpjūčio 3rd, 2010, 12:18 am
Galvojau parašyti tokią kaip ir šio teksto analizę. Bet prisiminiau, kaip nemėgsti kritikos, tai tepasakysiu, kad tekstas visai neblogas. Tiesa, užkliuvo tai, jog apie muziką – nė žodžio .
Ligita rugpjūčio 3rd, 2010, 4:26 pm
Ech, Valentinai, tai, kad aš tikrai daugiau klausiau!
Rolandai, mano. Tas kryžius, matyt, simbolizavo kapinaites, nes per dainą „Love Today” Mika visus savo muzikantus iššaudė pirštu ant ten užsilipęs (po to jie, aišku, atgijo). Nors saulėgrąžų šiaip visuose kampuose buvo.
Marai, analizės juk neprašau O apie muziką – kaip žinia, nesu profesionali vertintoja, taigi negaliu daryt ypač taiklių pastabų, gyvas dainavimas, energija man labai patiko. Šiaip ne visiems patinka tas Mikos „spiegimas”, mane jis žavi.
Auksinis kardas rugpjūčio 4th, 2010, 9:43 pm
Mika – tai džiaugsmas, energija, išties. Ir šie labai gražūs jo laikysenos paprastumo įrėminime. Skoningai groteskiška scena (vykusi nuotrauka). Drąsus falceto naudojimas apsunkina reikalą atlikti gyvai, bet išsiskiria tarp populiarių studijinių įrašų. Tiesa, šis ryškumas turi savybę ilgainiui varginti, betgi nepajėgs atbaidyti juo besižavintį
O kartais aplinkybės gali susiklostyti ir taip, kad koks „Grace Kelly” gali likti prisiminimu visam gyvenimui – niekada nesakyk niekada, tikrai jau.
Marių krantinė, laivai tikrai sukuria ypatingą nuotaiką pasirodymams, ypač vakare, ir smagu, kad Ligitai teko paragauti to skanėsto su savo mėgiamu atlikėju! Ir tai įvyko Klaipėdoje, nenugalėtame laisvės ir džiaugsmo bastione!
Ričardas rugpjūčio 4th, 2010, 10:46 pm
Ligita, o aš maniau, jog klausaisi Vytauto Kernagio dainuojamosios poezijos perlų, Andriaus Mamontovo jaunatviškų dainų, Anties kūrybos! Lyg smūgis į paširdžius iš megstamiausios tinklaraštininkės.
Ligita rugpjūčio 5th, 2010, 12:07 am
Ričardai, su Mikos klausymu aš jau turbūt ne vienam smogiau į paširdžius, vargiai beatitaisoma situacija :O Tiesą sakant, ne jį vieną klausau, tarp klausomų patenka ir to paties Andriaus Mamontovo jaunatviška kūryba, ir kitokio stiliaus dainos. Gaila, kad ne visi vertina Miką taip kaip aš bei jo gerbėjų komanda. Iš šalies jis atrodo saldus, vienadienis „popso” berniukas, dėl kurio šiandien alpsta milijonai, rytoj – niekas. Deja, užtenka įsiklausyti į jo dainų tekstus, kurie kuria kontrastą šviesioms melodijoms. Keistas, bet paveikus derinys. O dainų tekstai, kuriuos Mika rašo pats, atskleidžia jo įdomią asmenybę, kuri nesustos po poros lengvai skambančių albumų. Šiaip pirmas jo albumas man patiko labiau, nes atrodė kaip šviežias oro gūsis nustekentoje muzikos rinkoje, antras – toks itin paaugliškas. Kita vertus, tai leidžia nenukabinti nosies, džiaugtis. O ir Mika tiek daug fantazijos, kūrybiškumo įdeda savo dainų pristatymui, tie meniški, netikėti apipavidalinimai, teatrališki sprendimai, mm. Beje, dabar nerasiu to komentaro, tačiau velniškai patiko viename portale atrastas. Žodžiu, rašoma kaip po šio koncerto Klaipėdoje garbaus amžiaus moteris nusijuokė: „Viskas, atsisakau savo pensininko pažymėjimo!” Dar skaičiau, kad antras albumas pirmojo tąsa, po kurios seks visiškai kitokia kūryba. Nekantraudama laukiu, nes tikiuosi, jog net ir būdamas šitoks neįprastas jis visvien gerokai papurtys agresyvių „bumsų” įsigalėjimą.
Auksinis kardai, ne, tikrai neatbaidys, aš kaip tik mėgstu tą falcetą Ir jeigu gerai prisimenu, Marius Ivaškevičius kadaise šitaip apsirėdęs būtent pagal „Grace Kelly” šoko – http://www.lrt.lt/sokiu10/image.php?strid=1117&id=18434 Nors šįkart ilgai nebuvau, Klaipėdoj man labai patiko. Gaivu ir sava. Spėjau pasivaikščiot po miestą, atokius parkus, netgi truputėlį pašmirinėti „Jūros šventėje”, pro mane praėjo senoviniais drabužiais pasipuošusiųjų minia. Reikės grįžti kitąmet!
Vika rugpjūčio 5th, 2010, 3:13 pm
Taip. Su Pietu Afrikiete susipazino musu fanu grupe, tarp ju ir as Labai draugiskas ir fainas zmogus.
Ligita rugpjūčio 6th, 2010, 1:58 pm
Vika, na, aš su ja daug nekalbėjau, bet pasirodė tokia entuziastinga, linksma. Be to, sakė, kad pas mus labai patinka