n Štai matote vyresnio amžiaus vyrą ir moterį padedančius vienas kitam lipti laiptais. Kur tiesuma jie atleidžia rankas, kur sudėtingiau – vėl susikimba. Norėjau sakyti: lyg gyvenime, tačiau išsyk supratau, kad apie jį ir kalbu:)

Beje, prieš kelias dienas pasijutau labai nustebinta. Seniai taip nebuvo – jaunuolis mane pirmą praleido pro parduotuvės duris ir jas dar palaikė (o taip, jos nesisuko ir pačios neatsidarė), kad man patogiau būtų. Nulydėjo reikšmingu žvilgsniu. Net sumojau: „Kur mano veidrodėlis, nejaugi aš tikrai mergina?“ Kai pasaulyje vis dažniau kalbama apie visokius feminizmus, mūsų lygiateisiškumą su vyrais, tokie reti nutikimai, kaip mano minėtasis, tampa kone žibančiais kristalėliais kasdienybėje. Gink Dieve, nesakau, jog durų pati neatsidaryčiau ar nepraeičiau antra (išskrisčiau ir tiek jūs mane tematytumėt!!!), tačiau visvien smaguma, kad būna ir kitaip.

Ir dar atradimas: anksčiau baisiausiai pykdavau ant pardavėjų dėl to, kad jos su manimi sveikinasi, net kai akivaizdžiai to nenori. Galvodavau: „O kam? Tyla manęs nevargina.“ Dabar gi mąstau: tebūnie kaip yra. Blogiau nebus, jei kokį kartelį šypsena ir pasirodys kreivesnė, nes… Ar aš pati visada kerinčiai visiems šypsausi?

P.S. Susekiau, kad ne per seniausiai mano tinklaraštyje komentarai viršijo 5 tūkstančius. Tai reiškia, kad komentatorių komanda dirba puikiai. Už tai jai ir paplokime!!!;))