Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
- Pradinis
- Apie
- Auksinės mintys
- Balsavimų Archyvas
- Aurelijus
- Faustas
- Bingas
- Čviekas
- Elvis
- Ramzis
- Psikas
- Perla
- Mikė
- Micukas
- Mauris
- Magdalena
- Anabela
- Flirtas
- Mija
- Koškė
- Tautietis
- Auksė
- Rudukas
- Lordas
- Tingis
- Ogis
- Toja
- Įvadas ir Tojos tekstas
- Patinku? Įsidėk šį skydelį
- Antroji apžvalgėlė
- Pirmoji apžvalgėlė
- Lietuvos kultūrinis elitas sovietmečiu: tarp pasipriešinimo ir prisitaikymo
- Mano Mėlynas Dramblys
- Pasaka apie Chesusą, kuris nenorėjo ganyti
- Pasaka apie Artūrą ir Kalėdų Senelį Fredį
- Pasaka apie pasakos autorių
- Keistas kiškio Pilypo nuotykis
- Trečioji apžvalgėlė
- * * *
- Pasaka apie Kalėdinę Žasį
- Pasaka apie tris brolius – Fredžio palikuonis. Viso ko pradžia
- Metų rinkimai
- Senio džiaugsmas
- Kalėdų senelis
- Seniai seniai
- Rugsėjis (vardai)
- Sausis (vardai)
- Vasaris (vardai)
- Kovas (vardai)
- AVON
- Balandis (vardai)
- Gegužė (vardai)
- Birželis (vardai)
- Liepa (vardai)
- Rugpjūtis (vardai)
- Spalis (vardai)
- Lapkritis (vardai)
- Gruodis (vardai)
- Auksinės mintys *
- Komentavimo taisyklės
Laimė dūmtraukyje
2Lie2009 Kategorija: ant debesies Autorius: Ligi Dangaus
Nėra namų be dūmų, nėra laimės be nelaimės. Šauk nešaukęs, keik visus pasaulio demonus, visvien atsiimsi savo. „Atsiimsiu…“ – atsidūsta kaminkrėtys. Suodinas suodina ranka išsisuodina nosį. O kas jį užkėlė ant stogo? Jis pats. Pats kiekvieną dieną ir nulipa nuo jo. O žinot, jam labai nepatinka nulipus, nes mato, ko nenori matyti. Pasirodo ten žemai irgi yra šiukšlių. Ir kurių taip lengvai neišvalysi. „Ne, nenoriu“ – sukrenkštė ir tabalai kopėčiomis į viršų. „Brol, bet tu jau suodinas, kas bus paskui?“ – paklausė kažkas. Bet kaminkrėtys nebeišgirdo. Įkišo galvą dūmtraukin ir darbuojasi. Gal dar laimės ieško.
Šaltiniai: nuotrauka – http://picture.sensitivelight.com
Komentarai: 4 “Laimė dūmtraukyje”
Rašyti komentarą
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Prenumeruok RSS
Balsavimas
Tapk gerbėju
Darbai
Radai klaidą? Pranešk.
Tinklaraščiai, batai ir sausainiai :))
Tipas Katinas liepos 2nd, 2009, 8:08 pm
O man kalė: gimęs šliaužioti niekad neskraidys. Kaip tam anekdote apie katinus: sušalo žvirblis, ėjo pro šalį karvė ir apši… Sušilo švirblis, čirkšti ėmė. Ėjo pro šalį katinas ir suėdė žvirblį. Moralas: ne kiekvienas tave apšik… – priešas, ne kiekvienas iš šūdo ištraukęs – draugas. Kaip ir suodinas kaminkrėtys, suodina ranka išsuodinantis nosį, kamino suodžiuose laimės ieškantis. Laimingas kaminkrėtys, nenulipdamas, nes nenori matyti, ko negali pakeisti, visas juodas, murzinas, purvinas, nešantis žmonėms šilumą, džiovinančią išrikiuotus vaikiškus batukus, ugnį, kepančią duoną kasdienę…
Ligita liepos 3rd, 2009, 1:56 am
Na, jei kaminkrėtį suprasime tiesiogiai, tada turbūt taip. Bet jeigu jį laikysime simboliu iliustruojančiu žmogų vis bėgantį nuo savo bėdų, kurios pačios neišsisprendžia, o tik kaskart vis labiau suodina ir suodina, tuomet situacija kitokia. Kaip veikti? Daug svarstau čia tema. Ech, tačiau tuoj atlėks Katytės ir pareikš, kad dirbtinai problemų ieškau
Nors pati tam žmogui pasakyčiau: stiprybės, atkaklumo, žinojimo, kad esi ne vienas reik. Kad tik klausytų… Kodėl kartais atsitinka taip, jog įvyksta bum žemyn ir tęsiasi begalybes laiko? Kodėl prarandamas ūpas GYVENTI? Gi gyvenimas – nuostabus. Tad kodėl, po paibeliais, įkišama galva dūmtraukin nenorint matyti?
Katytės liepos 3rd, 2009, 8:09 am
Na štai ir atlėkėm. Irrr jūs visiškai teisi – perrr daug mąstote apie prrroblemas. Žinote, jei mūms kas duotų žmogišką mąstymą mes visos išmirrrtume nuo infarrrkto.
O tas kaminkrrrėtys… na jam kol kas darrr sekasi bėgti nuo prrroblemų. Bet vieną dieną, kai pataikys į karrrštą kaminą, kai atšokęs nusiris ant žemės irrr tada kažkas jam nuvalys suodiną veidą, jis pamatys žmones tokius pačius kaip irrr jis, irrr išmoks mylėti.
Mieloji, mylėkite gyvenimą tokį koks jis yrrra. Žinokite – šitas gyvenimas yrrra vienintelis, kito nebus. Netgi mes ištiesų neturrrime devynių gyvenimų. Mes susitaikome su tuo ko negalime pakeisti todėl irrr išgyvename.
http://www.jou.lt/uploads/posts/2008-12/1228771311_1228721476784.jpg
Beje, Ligita, arrr pastebėjote, kad jūs jau su guvuliukais kalbatės. Nepamirrrškite, kad mes kalbamės tik su gerrrais žmonėmis, pikti mūsų negirdi
Ligita liepos 3rd, 2009, 7:25 pm
Va va, mielosios Katytės, kartais žmonėms reikėtų pasimokyti katiniškos filosofijos
Gi jūs per dienų dienas tik valgot ir miegat, o atrodot tokie laimingi, na jau tokie… Kad net negaliu. Viskas įdomu, žingeidu, kasdienybė verda! Cha cha, nors, pavyzdžiui, aš šiandien pati savo akimis įsitikinau, jog ir jūsiškiai gali sužmogėti. Įsivaizduokit – atradau katiną Bingą APSIKLOJUSĮ sofos užtiesalu! Ir jo niekas neapklojo!! Kaip jums?! 
Aha, pastebėjau, kad gyvuliukus traukiu – iš pradžių atpėdino Tipas Katinas, paskui jūs. Žiūrim ko vėliau sulauksim. Šiaip man labai smagu ir su gyvūnais pabendrauti, neišskiriu jų kaip prastesnių pašnekovų x)))