Ligi Dangaus

Komentarai: 90 “Kūrybos badas: nuo Ievos iki kosmonautų”

Puslapiai: « 1 [2] Show All

1. 41.

   Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 10:59 pm

   

   Valentinai, laimėjau? Ten skaičiau, kad lyg ir akciją vykdai =) Iš tikrųjų tai kaip juokingai išėjo – užėjau tavo puslapin, nes norėjau virtualiajai aikštelei Aurelijaus foto pagrobti, bet šastelėjau ir pamačiau, kad prieš keliolika minučių atnaujinta! x))

   Ech, matyt, neskusiu aš nei delno, nei riešo… Niekas šimtu procentu nepatikina, kad eksperimentas pavyks =(

2. 42.

   WU rugpjūčio 5th, 2009, 11:03 pm

   

   Visada gali pamėginti galvą į smėlį įkišti.

3. 43.

   bang rugpjūčio 5th, 2009, 11:06 pm

   

   Delnai ir padai nei beždžionėlei neapžels, kad ir kiek skustų – ant jų plaukai neauga (taigi ir skust nėra ko).

4. 44.

   Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:06 pm

   

   Ne, netinka, nes nenoriu nukraujuoti, paaiškėjus, kad ten visai ne smėlis buvo x(( O štai A.G. postringauja, jog skutant užaugs kažkas! Reiškia teigiamus pokyčius.

5. 45.

   Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:08 pm

   

   Bang, vadinasi A.G. apgavo. Gerai, kad ir taip nepatikėjau

6. 46.

   WU rugpjūčio 5th, 2009, 11:17 pm

   

   Vis tiek tu labaaaai patikli

7. 47.

   Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:25 pm

   

   Nepasakyčiau, kad jau taip labaaaaaaaai. Pavyzdžiui, skeptiškai žiūrėjau į vieno komentatoriaus mėgstamą knygų seriją „Lengvas būdas…” Ir tebežiūriu. Tiesa, taip, tikiu gerais žmonėmis, šviesia ateitimi ir t.t. ir pan. O tu ne? Nejaugi sengalvėji?!

8. 48.

   WU rugpjūčio 5th, 2009, 11:29 pm

   

   Tiki gerais žmonėm? Apibūdink gerą žmogų (pavyzdys irgi būtų neblogai – ir prašau, ne kokią motiną Teresę ar Gandį)…

9. 49.

   Ligita rugpjūčio 5th, 2009, 11:40 pm

   

   Oj, gal nereikia… Po pastarojo mano bandymo visus pakviesti už gerus darbus rinkti ryžio grūdus nefrito puodeliuose, paaiškėjo, kad esu labai bloga, tad… Susilaikysiu

10. 50.

    WU rugpjūčio 6th, 2009, 12:38 am

    

    Tai ir negausiu atsakymo.. Mano akimis žiūrint, homo homini lupus est dažniausiai pasiteisina.

11. 51.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 12:40 am

    

    Gali žiūrėti skeptiškai, Ligita – bet tai ne tiek knygų serija, bet kovos su vilionėmis, priklausomybėmis ir silpnybėmis koncepcija.

    Koncepcija veikianti, tam patvirtinti turiu sukaupęs pilnus pasikeitusio gyvenimo metus, ir žinojimą į priekį, kad gyvenimas nebėra toks, koks buvo iki šios knygos. Palyginti su tuo, vienos mergaitės skepsis yra artimas 0 dydis

12. 52.

    A.G. rugpjūčio 6th, 2009, 7:51 am

    

    Kodėl iš kart kalbame apie melą, o ne įsitikinimą (daleiskime klaidingą, kaip tas sakė).
    Na dėl delno jau nusileidžiu.
    Bet jei mergina, kiekvieną rytą pradėtų skusti veidą, kaip tai daro jaunuolis… dar tą hipotezę pasilaikau, kol kas.

13. 53.

    bang rugpjūčio 6th, 2009, 10:00 am

    

    Auksini Karde, ar kalba apie Lenvas būdas mesti… ? Tada palaikau.

14. 54.

    Musė rugpjūčio 6th, 2009, 10:08 am

    

    Aš irgi sutinku, kad ši knyga tikrai veikia, turiu nenuginčyjamų pavyzdžių iš artimų žmonių. Man tik nepatinka ta serijinė gamyba – pradžioje „Lengvas būdas mesti rūkyti”, tada mesti gerti, mesti valgyti, o dabar jau žiūriu ir mesti nervintis Čia tas pats kaip vienuolis, pardavęs Ferrarį, dabar pardavinėja Ferrariukus ir t.t.

15. 55.

    Saulius rugpjūčio 6th, 2009, 10:40 am

    

    Ligita,
    O man rodos, jog kūrybai panašiai sveria, kaip suformuota media apie jos neapibrėžtumą Ir apie žmonių amžinumą

16. 56.

    Valentinas rugpjūčio 6th, 2009, 10:41 am

    

    Karde, Bang ir Muse. Įtariu, kad šių knygų tariama sėkmė susijusi ne tiek su jose aprašytų metodikų veiksmingumu, kiek su tų metodikų naudotojo autodisciplina. Pats žinau keletą žmonių, kurie pasakė „viskas neberūkau” ir nuo tos dienos jau keletą metų nerūko. Taigi, svarbiausia valia ir noras.

17. 57.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 11:02 am

    

    O taip, projekto komercinės apsukos keliamos nelabai skaniai, bet čia esama keleto BET. Autoriaus nebėra, ir tai, manyčiau, ne jo sprendimai, veikimo būdas. Ką tikrai žinau – kad jis steigė klinikų tinklą, kuriame pacientai gaudavo paramą dar viena veiksminga (berods virš 90% sėkmės) forma. Ne mažiau svarbu, kad nesigirdi jokio ginčo dėl knygos nemokamo platinimo elektronine forma: atvirkščiai, toks įspūdis, kad tiek vertėjai, tiek leidėjai visai nieko prieš, kad su knyga susidūrusiųjų bet kokiu būdu ratas plečiasi. Tai – labai išmintingas požiūris, kuriam reikia drąsos. Džiugu, kad tokios esama.

    Savąją knygos kopiją pasiėmiau po leonlad.puslapiai.lt, perskaičiau kompiuterio ekrane, ir tegaliu būti dėkingas visiems prie to prisidėjusiems. Jūs valdot, brangučiai!

18. 58.

    . rugpjūčio 6th, 2009, 11:05 am

    

    Kažkokia keista diskusija, neįsikertu, tai tik atkreipiu dėmesį, jog karietos nebūtinai būna senobinės, bet visada – su ratais.:

    Princesės tikroji, rokoko stiliaus, kokio XVI amžiaus:

    http://mkp.emokykla.lt/ars/Ars2/9_rokoko/iliustr/w7_600%5B1%5D.jpg

    Paprasta, buržuazijai, o tiesą sakant pokario metais Kaune dar buvo keletas tokių fajetonų gyvųi:

    http://www.fototisena.lt/albums/userpics/10001/Karieta%20001%20D%20008.jpg

    Karieta šiuolaikinei baikerių princesei, vien lempos ko vertos:

    http://www.che.lt/uploads/posts/thumbs/1235414614_1235071334_762.jpg

    XXII amžiaus panelėms- futurum mercedes ekologum :

    http://www.panele.lt/uploads/img/catalog/1/photo_1_20090326192147.jpg

19. 59.

    bang rugpjūčio 6th, 2009, 11:12 am

    

    Valentinai, mane mažai domina – kodėl veiksminga. Svarbu, kad tikrai veiksminga. Disciplina buvo žinoma bei šimtus kartų išbandyta ir iki šios knygos. Nesėkmingai. Perskaičius knygą ištiko šokas ir nušvitimas Dabar su tuo reikalu asmeniškai nesusidūrusių asmenų samprotavimai/įtarinėjimai (nežinau, ar skaičius tą knygą) atrodo nerimtai. Atrodo, kad pats seniai galėjai tokią pat knygą parašyti, tik tingėjai

20. 60.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 11:14 am

    

    „svarbiausia valia ir noras” – ne visai taip, šiame metode valia laikoma akligatviu, ir įtikinamai atskleidžiama kodėl. Būtent dėl to nuvainikuojami AA, su jais visai ne pakeliui, taikant metodą.

    Tuo tarpu noras – būtinas, bet jis ir yra, kai sieki vienos iš metodo knygų. Trumpai tariant, metodo esmė – nenuginčijamas pagrindimas kodėl daiktai yra vertintini taip, o ne kitaip. To pasekoje, tenka priimti argumentus (nes jie teisingi, ar bent jau sunkiai paneigiami), o toliau tereikia šiek tiek įsiterpti į blogų praktikų rutiną – ją kuriam laikui pertraukti, ir visi jos sukurti burtai sugriūna akyse. Silpnybė ar priklausomybė remiasi nuosekliu augimu, buvimu, bei savo reikalingumo menamybe, be šių – sunyksta. Lengvai.

21. 61.

    A.G. rugpjūčio 6th, 2009, 11:50 am

    

    Jei jau kalbama apie kurybos badą, tuomet kol nėra maisto smegenims ir jie badauja – laikinai galima pasitenkinti tiems ir pasamprotavimais.
    Pavyzdžiui vienas iš nebaigtų pasamprotavimų yra ir toks: kodėl kaimo bernelis okupuotame krašte, į šokius einantis su dantų pasta padažytais medžiaginiais bateliais turėjo tiek svajonių, tiek gėrio, tiek noro gyventi ir tiek laimės, kad galėjo aprūpinti tuo visą Planetą.
    Ir kodėl yr toks nelaimingas žmogus dabar, nors gyvena laisvoje šalyje, tiek turi turtų (kas vienaip, kas prichvatizuoto…), galybes metrų gražiais viršeliai knygų, sotų stalą, dar sotesnę užstalę ir viso, viso, t.t. išmaišytą skersai išilgai pasaulį – o yra toks depresiškas, nelaimingas, o dar nelaimingesni jo vaikai, kurie kartais ir į tėvus pasikėsina, jei ne į narkotikus tiktai, bet labai dažnai ir žudiku patampa, užsinerdamas kilpą.

22. 62.

    WU rugpjūčio 6th, 2009, 12:30 pm

    

    Pritarčiau George Carlin’o kažkada pasakytiems žodžiams: „Jeigu jau pirksi motyvacinę knygą, nepirk, nes reiškia turi jau pakankamai motyvacijos ir tau jos nereikia”.

23. 63.

    bang rugpjūčio 6th, 2009, 1:11 pm

    

    Tik gražūs žodžiai, kuriuos be vargo gali paneigti kiekvienas remdamasis savo patartimi.

24. 64.

    Auksinis kardas rugpjūčio 6th, 2009, 2:00 pm

    

    WU, teiginys absurdiškas, nes motyvacinėse knygose ieškome ne tik motyvacijos stiprinimo, bet ir aiškių technikų, kaip ja pasinaudoti, kaip pasiekti rezultatų. Sutinku, kad gali būti šarlataniško piktnaudžiavimo šioje rinkoje, bet kad joje yra naudingų, veikiančių ir žymiomis pelnytai tapusių knygų, idėjų – neabejotina. Prisiminkime vien Deilo Karnegio knygos fenomeną dar iš tų laikų, kai komerciniai vajai nebuvo taip madingi – pamenu, tai buvęs rekomenduojamas skaitinys sovietmečio vidurinėje.

25. 65.

    Musė rugpjūčio 6th, 2009, 2:13 pm

    

    „Kaip įsigyti draugų ir daryti įtaką žmonėms”? Mano kultinė knyga, skaičiau gal prieš 10 metų, vienintelė padarė man tikrai apčiuopiamą įtaką iš visų motyvacinių knygų. Mačiau, yra naujas leidimas.

    Remiantis ja, norėjau parašyti ilgą komentarą apie žmones, išsiliejančius ant Maximos kasininkių ar Statoilo pardavėjų, bet patingėjau. Kada nors prisiruošiu, pažadu

26. 66.

    WU rugpjūčio 6th, 2009, 5:25 pm

    

    Carlinas yra humoristas, jis čia pašiepiančiai pasakė Bet kiekvienam pokšte yra dalis tiesos. Aišku, nereikia absoliutinti..

27. 67.

    WU rugpjūčio 7th, 2009, 2:01 am

    

    Ligita, kur pasislėpusi?

28. 68.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 2:13 am

    

    WU, aš nepasislėpusi… Be Windows’ų šiandien prasėdėjau :// Gerai, kad turiu brolį meistrą, tai dabar galiu džiaugtis pagaliau konstruodama virtualią aikštelę! Beje, nesijaudink, bus patikrinta, ką jūs priporinot ir atitinkamai sureaguota

29. 69.

    Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 13…a…aaa… - Ligi Dangaus rugpjūčio 7th, 2009, 2:45 am

    

    [...] Labiausiai komentuotas įrašas: Kūrybos badas: nuo Ievos iki kosmonautų [...]

30. 70.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 3:11 am

    

    Auksini kardai, aš tik noriu pasakyt, kad visa galia ne toje knygoje… Paprasčiausiai pats buvai pasiryžęs permainoms. O šio autoriaus kitą knygą (vien dėl smalsumo) bandžiau skaityti ir klaikiai nervino tas, tfu, vadinamasis „smegenų plovimas”, rūkalų gretinimas su maistu. Skaitai ir aiškiai jauti, kad viskas žinoma nuo seno. Galbūt tokie motyvaciniai veikalai reikalingi parodyti, priminti kelią… Bet knygą aš mečiau. Voliojasi kažkur. Nepabaigiau skaityt. Neįdomu. Tiesa, gal dėl to, kad nesu stora?

    Beje, šiai lotyniškai sentencijai: „Homo homini lupus est” turiu priešingą: „Homo homini amicus est”. Priklauso kaip viską pakreipsi x))

31. 71.

    Šrekis rugpjūčio 7th, 2009, 9:55 am

    

    Pažįstų asmeniškai porą žmonių, kurių amžius apie 60 metų ir rūkymo stažas nuo pauglystės (buvo). Vieną gražią dieną ėmė ir metė rūkyt. Negaliu garantuot, kad nesivadovavo kokia „metodika”. Galiu tik garantuot, kad neskaitė jokių knygų. Įdomiausia tai, kad tai buvo padaryta nepastebimai, be jokių skambių afišavimų.. Tiesiog jausmas toks, kad tėvas nusprendė išeit į mišką, ėmė ir išėjo ir niekas jo daugiau nematė. Daugiau negu įspūdinga. Man tie du žmonės tai rodiklis, kad kai tvirtai nusprendi, viskas tavo jėgose ir nereikia jokių papildomų „triukų”. Maža to tai įrodymas, kad net beveik visą sąmoningą gyvenimą prarūkius įmanoma vieną dieną paimt ir mest tai.

    Dėl tos knygos (serijos knygų) neskaičiau negaliu vertint. Beje ir nerūkau, todėl dėl rūkymo problemų nėra. Mano nuomone jeigu nors vienam žmogui ši knyga padėjo reiškiasi ši knyga turi teisę egzistuoti. Ir ji veikia. Jau kitas klausimas kokiam procentui perskaičiusių tai padeda. Faktas – nėra universalių sprendimų. Vienam padės, kitam pasirodys visiška nesąmonė. Nematau reikalo ginčytis.. Visos pusės tikrai teisios..

32. 72.

    bang rugpjūčio 7th, 2009, 12:36 pm

    

    Kiekvienas pažįsta ir bent vieną senioką, kuris visą gyvenimą traukė „Astrą” ir pragyveno virš 90 metų nė karto nepabuvojęs ligoninėje. Bet, tiesa, kalba ne apie tai. Yra senas geras anekdotas apie gruzinų ilgaamžį su žalingais įpročiais

33. 73.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 8:50 pm

    

    Būtent, Šreki, tu priklausomybių nesupaisysi. Tavo pavyzdys rodo, jog kartais užtenka noro. Nors nežinau – didelio ar nelabai. Gal kaip tik reikia sau pasakyt: „Viskas daugiau nei paprasta!” ir pavyks išsivaduot iš visokiausių formų velnių. Bet, deja, šis procesas neįvyksta taip greitai.

    Bang, vat vat… Iš pradžių buvo agitacija už saugos diržų nesisegimą, dabar – už priklausomybes! Gal tu ir teisus, tačiau kam rūkyti „Astrą” ir leist kvapelį (vos ne šimtmetį!), jei galima ir be to? Visų pirma verta stengtis dėl savo komforto.

34. 74.

    bang rugpjūčio 7th, 2009, 9:34 pm

    

    Čia aš tik norėjau parodyti, kad Šrekio nurodyti atvejai yra vienetiniai. Jie tiek pat parodo apie galimybę atsikratyti rūkymo valiniu būdu, kiek mano minėto senioko pavyzdys – apie rūkymo nepavojingumą sveikatai. Pats mečiau ir tikrai neagituoju rūkyti.

35. 75.

    Auksinis kardas rugpjūčio 7th, 2009, 11:12 pm

    

    Ligita, skaitymu „dėl smalsumo”, be abejo negalėjai turėti daug naudos – jos net nesiekei. Tai kuo galėjo pasirodyti vertingas metodas ar knyga? Ji vertinga tik kaip priemonė siekiant norimo tikslo, o ne kaip literatūros produktas. Tame, kad „voliojasi”, nematau jokios jos kaltės.

    Savo ruožtu, paties metodo veiksmingumą puikiai atspindi itin aukštas sėkmės juo paremtose klinikose rodiklis.

36. 76.

    Ligita rugpjūčio 7th, 2009, 11:25 pm

    

    Tai puiku, kad neagituoji. Nors nežinau ar seniai metei, tačiau sveikinu visvien

    Auksini kardai, man atrodo, jog aš nelabai moku tokias knygas skaityti… Kai nėra nusiteikimo, gal dėl to ir neįsijauti. Beje, jei tavo atveju ji suveikė, kodėl mūsų šalies gydytojai nerekomenduoja (ar rekomenduoja?) šios knygos pacientams kaip vienos iš terapijos priemonių?

37. 77.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 12:02 am

    

    Ligita, kokius 3 daiktus pasiimtum į negyvenamąją salą? ))))))))))

38. 78.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 12:47 am

    

    Cha, kažkada Taškas sudarė klausimyną ir jame buvo šis linksmuolis ) Atsakyčiau kaip ir tada: stoooorą sąsiuvinį (pageidautina langeliais ir kietu viršeliu), tušinukų komplektą (žinai, kur ne po vieną, o krūvom supakuoti būna?) ir tikriausiai kirvį. O tu… Spėju, degtukų, virvę bei miegmaišį?

39. 79.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 1:18 am

    

    Neatspėjai. Aš pasiimčiau 3 poras šlepečių..

40. 80.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 1:41 am

    

    O ką tu veiktum su tiek porų šlepečių?!:OO Taigi reikia pilnai jausti nuožmius likimo smūgius ant padų =) Bet žinok tavo pasirinkimas labai miesčioniškai nuskambėjo!

41. 81.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 1:54 am

    

    Ten jos greitai susidevėtų, todėl klausimas kiek 3 trijų užtektų.. Kodėl miesčioniškai? Rastum dar, kas pasirinktų taip pat?

42. 82.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 2:00 am

    

    Na, iš tikrųjų dar taip negirdėjau Tik kažkaip atrodo, jog greitai prasikeiktum taip nusprendęs. Vizija: aš vienon salos pusėn pakliūnu, tu kiton. Aišku, mes to nežinom. Ir… Tu šlepsi su šlepetėm ir spjaudaisi, kad jos tau malkų nesukapoja, žuvų nesusmulkina, trobelės nepastato. O aš švilpaudama plušu, darbo grafikus bei kasdienybės potyrius vakarais įamžinu dienoraštyje. Tai kaip, mm? x))

43. 83.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 2:05 am

    

    Kirvį sugebėjo ir urviniai pasigaminti. Kasdienybės potyrius įamžinti? Nematau prasmės.. Danielis Defoe jau parašė vieną „Robinzoną Kruzą”, todėl tavo buitiės aprašymas mažų mažiausiai bus pigus plagiatas O aš sutikęs tave iš principo neduosiu savo šlepečių nė vienos poros – tada mano pasirinkimas nebeatrodys toks kvailas..

44. 84.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 2:13 am

    

    Be abejo, aš gi ne urvinis… Tai kirvio nepasigaminčiau x( Gal dėl to ir imčiau. Nors ką gali žinot ko ten toj saloj per ilgą kerpėjimo laikotarpį žmogus išmoktum…

    Vat, mano kasdienybės potyriai visų pirma reikalingi man pačiai būtų. Tiesiog kitaip negalėčiau nieko daryti. Jei nerašyčiau.

    Bet siaubas koks principingas – sutinka nusiplūkusią moteriškę ir nepraskaidrina dienos naujutėle šlepečių pora!! Hm, šiaip, nujaučiu, kad susitartumėm ir tu man bent labiausiai aptrintas duotum. Su skylėmis.

45. 85.

    WU rugpjūčio 8th, 2009, 2:16 am

    

    Tai dabar tu jau nori šlepečių?

46. 86.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 2:18 am

    

    Dabar? Ne, noriu tik tuo atveju, jei tu atlėktum mano pusėn su jomis. Šiaip tai nereikia. Tiesa, jei ilgiau nei pusvalandį kankintum, tai tada… Iš principo neimčiau, nors paskui ir alptum iš noro man jas duoti

47. 87.

    . rugpjūčio 8th, 2009, 9:41 am

    

    Buvo prisimintas „mano” klausimynas, kuris gal ne toks jau ir kvailas. Priverčia susimąstyti.
    Bet tai niekis, palyginus su tuo, kaip užbaigia pokalbius rusų žurnalistikos grandas Vladimir Pozner. Jis klausia „pagal Marselį Prustą”:
    *Kas yra Jūsų kumyras- iš praeities ir dabarties?
    *Su kuo norėtumėt susikeisti gyvenimais?
    *Ką norėtumėt pakeisti savo gyvenimo praeityje?
    *Koks Jūsų poelgis nustebino Jus patį?
    *Kokio gėda, kokiu didžiuojates?

    Dar būna mini serija panašių, bet kas kart skirtingų, labai taiklių klausimų, priverčiančių pašnekovą atsiskleisti visai naujoj šviesoj.
    Pašnekovai gi- tikros asmenybės. Gaila, tą jo laidą nukišo kažkur naktin.

48. 88.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 11:01 am

    

    Hm, gal ir priverčia… Bet iš esmės fantazuoti apie buvimą negyvenamoj saloj yra viena, o į ją patekti – visiškai kita. Pavyzdžiui, tuo, kad nutarčiau iš WU nučiupt pora šlepečių, neva nušvitau labai nekokioje šviesoje… Blogiečių blogietė. Nors supaprastinti visko jokiu būdu negalima.

    Beje, jeigu neklystu, Zita iš Anykščių? Pažiūrėkit, Taške, kas pas juos netrukus išdygs – http://www.alfa.lt/straipsnis/10285249/?Rogutemis.vazinesimes.ir.vasara=2009-08-08_08-45

49. 89.

    . rugpjūčio 8th, 2009, 12:42 pm

    

    Na, nieko, vasara baigiasi, bet žiemą irgi smagu ant kalnelių, bent jau Breigelio privalomuose paveiksluose:

    http://arttower.ru/tutorial/Svetilkin/museum/breigel2.jpg

50. 90.

    Ligita rugpjūčio 8th, 2009, 1:27 pm

    

    Gražus paveikslas. Į jį pažiūrėjus, net žiemos galima įsinorėti x))