Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Balandžio 15-ąją pakviečiau jus dalyvauti fantastiškame konkurse – kūrybos projekte „Man reikia dramblio!“. Įvairaus žanro rašiniams siųsti laiko skyriau dvi savaites. Nežinia ar geri orai kalti, ar jus užpuolė visagalis dėdė tingumas, tačiau tesulaukiau… Dviejų darbų. Norėjau sulaukti daugiau, kai kurie žmonės, iš kurių nuoširdžiai tikėjausi kūrybos vaisių, dingo. Žodžiu… Būtų liūdna, jei nebūtų… Linksma! Kodėl? Tiesiog šioks toks vyksmas yra, o tai jau gerai:))
Mielieji, iki kitos savaitės ketvirtadienio (t.y. iki gegužės 7-os) galite atiduoti savo balsą už vieną iš kūrinių. Tad kuris jums labiau patinka?
Judam!
P.S. Dalyviai už save nebalsuokit ir komentaruose savo tapatybės neatskleiskit:)
1. Debesėlis
Dramblys
Dramblys
Dramblys
pro bet kurią
skylutę jis pralįs
man reikia
Dramblio lengvumo
gyvatės liežuvio
nuodingu geluonimi
pasalūniško kirčio
beždžionėlės vikrumo
krokodilo nasrų
sakalo žvilgsnio aštrumo
gaidžio plunksnų grožio
antilopės eiklumo
zebro kailio margumo
kiškio ausų
vėžlio greičio
mylimos moters
rankų švelnumo …
2. Man reikia dramblio!
Jau nuo ankstaus ryto buvau labai susikrimtusi, mat Ligita iškėlė tokią sąlygą: „Man reikia dramblio!“ Pasakė ir viskas, ir šypsosi – jai mat įdomu kur aš įpainiosiu šį gyvūną. Jau buvau beužpykstanti, bet paskui pagalvojau, kad dar jauna, ką ji supranta. Maniau mandagiai atrašyti maždaug taip, kad panelę valdykit savo užgaidas. Dramblį įpainioti galima visur: ir į vagą tarp braškių, ir į mišką nuvesti, arba į kriminalinę veiklą įtraukti. Koks skirtumas kur tą dramblį įpainiosi, svarbiausia – IŠ KUR GAUTI DRAMBLĮ?
Iš kitos pusės pagalvojau, kad gal tų dramblių ir yra, tik aš nei vieno nemačiau.
Taigi, vos tik ryte mano kaimynė, ūkininkė, subarškino kibirais aš ir nulėkiau pas ją.
- Stas, palauk! – Rėkiu jai nuo tvoros.
Nabagė toji mano kaimynė, nu jau tokia jautri, kad mane išgirdus net kibirus numetė. Atlėkė paknopstom ir klausia ar tik nebus kas nutikę. Norėtum, galvoju, o garsiai paklausiau ar nematė kur nors dramblio. Žiūriu jai akys tik didėja didėja – tikriausiai bus mačius. Paskui nužiūrėjo mane nuo galvos iki šlepečių ir sako rimtą veidą nutaisius:
- Ale, žinai, nemačiau. A tu pas Angeli užeik, nu pas tų, felčerkų.
Nematei, tai nematei, šlepsiu namo. „Ale tie poetai ir prisigalvoja, dramblio dabar užsireikė“, išgirdau nueidama. Nu palauk, rytoj aš tau papasakosiu ką apie tavo karves galvoju.
Einu pas felčerku. A toji tikra miegalė. Gal pusvalandį į duris daužiau kol prikėliau. Jau nuo durų jai šaukiu:
- Žinai, Angele, man reikia dramblio!
- Kas čia jums pasidarė, vakar Petrokus matė dramblį, a šiandien tu?
- Sakai, matė dramblį. Tai tu eik vėl miegot, o aš einu pas Petrokų.
- A tau viskas gerai?
- Tai aišku, kad gerai.
Apsidžiaugus, kad nors kas šitam kaime yra matęs dramblį, nulėkiau pas Petroką. Vienišas toks žmogelis, bet labai paslaugus. Pas jį žmonės ir naktį užeina, o jis visada duris atidaro ir visada turi to, ko tam žmogui reikia. Nežinau aš ko ten kitiems pas jį reikia, bet jau seniai įtariau, kad jis turi visko. Taigi turiu vilties, kad pas jį ir dramblį gausiu. Prie durų pasitiko perkaręs rudas šuniokas. Nespėjus man ir pabelsti, durys atsidarė ir pasirodė linksmas šeimininko veidas. Pasakiau trumpai, kad man reikia dramblio. Keista, jo tai nenustebino. Tik pirmiausiai paprašė susimokėt. Na, pasakyta suma, kaip už dramblį, atrodė mažoka, bet ką aš žinau, gal koks neveislinis bus. Padaviau aš jam pinigus, o jis iš kišenės man ištiesė mažą maišiuką kažkokių baltų miltukų.
- Čia kas? – paklausiau.
- Nesijaudink, užaugs ir bus didelis dramblys. Pamatysi, – patikino mane Petrokas.
Na, gal jis geriau žino.
Parsinešiau aš juos, pasėjau į tokį žalią vazoniuką, pastačiau ant palangės prieš saulytę ir laukiau. Va, dvi savaitės jau praėjo, o drambliuko kaip nėr taip nėr. Nežinau, gal sėkla buvo bloga, gal aš blogai sėjau.
Taip vat ir bus, Ligita, neturiu aš dramblio. O taip tikėjausi, galvojau užaugs, nuvesiu į mišką, su pele pagąsdinsiu ir jums paskui papasakosiu. Dabar ką, nėra dramblio – nėra ką pasakot.
P.S. Tikrais faktais nepagrįsta:)
Šaltiniai: nuotrauka - http://1.bp.blogspot.com
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. balandžio 30th, 2009, 1:38 pm
Tikra drambiška subtilybė- ant ribos, bet pripažintas- Erwin Olaf – nieko apie jį nežinojau, vakar Maskvoj atidarė jo darbų parodą.
Kažkodėl man atrodo, labai tinka – beveik visos tos foto blog’ininkams, tai ir širdies išplėšimas, peilis nugaron, užsiūtos lūpos, vėmimas brangenybėmis, „atlantas”…
1.41 – žinomų personų dvikova
1.44- apie mus
2.27- tikrai ne mes
2.53 – nuo čia- mes
http://www.youtube.com/watch?v=3Eeu50QKoIw&NR=1
Aurimas balandžio 30th, 2009, 5:39 pm
O aš kūriau ketvirtadienį šiam konkursui darbą, vakare, bet nebespėjau atsiųsti. Sėkmės dalyvaujantiems!
Ligita balandžio 30th, 2009, 11:14 pm
Taške, o kodėl jau tokias foto būtent „blog’ininkams” skirtum? ) Negi mes asocijuojamės su tokiais dalykais? Na nežinau, prieštaringai vertinčiau šiuos darbus. Tikriausiai to autorius ir siekia – dėmesio. Žinoma, kai kurie „kadrai” įdomesni, bet kolkas konkrečiau negaliu įvardinti kurie x)
Aurimai, galėtum ir nebesigirti. Jau toks tinginys, kad negaliu. Štai vis užeinu tavo tinklaraštin, kaip nėra nieko naujo, taip nėra
. gegužės 1st, 2009, 12:17 pm
Na, internete žmonės ne visada pasirodo tokiais, kokiais yra. Vieni nori atrodyti geresniais (aš), kiti blogesniais (F*), gal kam ir pavyksta būti savimi… Dažnai apsinuoginama…o tas nėra visai dailu, apie save manai esąs koks Apolonas ar Venera, faktiškas foto rodo suglebusį, gal net (tik) papudruotą kūną. Nors ir ant postamento ar podiumo.
Tose foto kažkas yra, nors taip panašu į kičą… čia kaip koks foto Salvadore Dali…Meno žinovai apie jo parodą kažką miglotai aiškino, jog jis sugeba sukurti autentišką retro atmosferą…
Ligita, o gal mane trauki per dantį- negi univerkoj nieko apie tą Erviną Olafą nieks nepasakojo?
Kaip tikras Buridano asilas negaliu apsispręsti- už ką atiduoti balsą.
Ligita gegužės 1st, 2009, 5:20 pm
Taške, kad internete nori nenori žmogus apie tave susidaro tam tikrą nuomonę, kuri realiame gyvenime – bac! – ir gali drastiškai pasikeisti. Arba ne.
Per dantį tavęs netraukiu, tikrai nesu girdėjusi apie tokį menininką
Dėl balsavimo. Nėra taip jau sunku – balsuok už tą kūrinėlį, kuris tau labiau patinka x))
. gegužės 1st, 2009, 7:37 pm
Blogiau, kad mes ir apie taip vadinamus viešuosius asmenis susidarome nuomonę panašiai. Juk pažįstame juos virtualiai, tiksliau, kaip juos pateikia žurnalistai.
O apie meną aplamai yra koks kursas? Dėl Olaf -pasirodo yra dar ir Olaf Martens, irgi fotografas, tik fotografuoja jaunus.
O gal galima balsuoti už abu?
Aurimas gegužės 1st, 2009, 9:15 pm
Labas Ligita,
Kad aš labai neįdomus esu žmogus ir mano gyvenime nieko naujo nevyksta, tad ir nerašau. O šiaip jei kada nors norėsi, galėsiu savo atsiųsti sukurtą darbą, nors jis nėra labai ypatingai, bet vis tiek sukūriau
Ligita gegužės 1st, 2009, 10:01 pm
Labas, Aurimai, tu tikrai toks pesimistiškas ar tik tokiu apsimeti? Kalbi lyg tau būtų ne -iolika, bet visas šimtas Pavyzdžiui, taviškiam puslapy pastebėjau, kad buvo toks veikėjas Česius. Kur jis dingo?! Arba… Knygų skaitymas. Negi nebeskaitai nieko? Va man kita bėda, jog taip noriu daug nuveikti ir… Gaunasi maišalynė Gal ir tau tas pats?
Šiaip ar taip, labai lauksiu, kad atsiųstum savo sukurtą darbą. Galėtum nors ir šiandien x))
Taške, šį semestrą pas mus meniškiausia paskaita yra „Teksto rašymas”. Turim profesionalią knygos recenziją parašyt. Anksčiau klausėm vakarų literatūros paskaitų per kurias ne tik apie tam tikro laikotarpio rašytojus kalbėdavo, bet ir rodydavo dailės kūrinius. Apskritai pats mano universitetas yra jau šioks toks menas, nes jame stengiamasi išlaikyti senovinę dvasią – sienos, kai kur ir baldai, skulptūros. Jei susidomėtum, galėčiau pafotografuoti ir įdėti į savo tinklaraštį.
Hm, viešieji asmenys… Nemažai daliai dainininkų kuriamas specialus įvaizdis arba bandoma sudaryti nuomonę, kad į visa tai žvelgiama atsainiai. Politikai – geručiai, o… Kiti? Galima ilgai diskutuoti.
Negalima už abu balsuoti, kas čia per tingėjimas išsirinkti?! Nagi, Taške, mikliau!!!
. gegužės 1st, 2009, 11:49 pm
Greičiau jau savikritiškasis Aurimas siųstų savo dramblį, gal bus lengviau išsirinkti…
Apie Universiteto freskas (Repšio?)- esu kadais specialiai dėl jų ten ėjęs… Tuometinis rektorius Kubilius jubiliejaus proga daug ką išsikovojo, net brendą ALMA MATER VILNENSIS, taip išsukęs nuo rusiško užrašo, ką visi suprato… Tuo metu daug kur aukštosiose dėstė tik rusiškai…važinėjant po Sovietų Sąjungą daug kur netikėjo, kad Lietuvoj taip…
Gaučiau dabar kailyn nuo Valentino, gerai, kad neskaitys to – tada už lietuviškumą turėjom būti dėkingi tokiam ūsuotam diedui Antanui Sniečkui, kuris versdavo į komunistus stoti ir protingiausius, sakydamas: „Tu, ką , nori, kad į tavo vietą atsiųstų rusą iš Maskvos?”
Dabar jau kitas kraštitunumas – jaunimas visai nemoka rusų kalbos, kas tikrai nėra labai gerai…kaip čia apsieiti be paniurzgėjimo senam bambekliui.
Aurimas gegužės 2nd, 2009, 9:57 am
Ligita,
Skaitau, skaitau knygas, bet dažniausiai imu iš knygų stalčiaus mokslinę literatūrą, o ir aprašyti tinkamai nemoku. Česius? Yra kažkur dar jis, tik nesutinku. Gerai, atsiųsiu
Ligita gegužės 2nd, 2009, 6:31 pm
Taške, na taip, tas freskas lyg ir Repšio vadinam, bet ten tu jau buvai… Vadinasi negausi vaizdų! O gal ir gausi, jeigu geras būsi. Nežinau
Valentinas tikriausiai šiuo metu valgo šašlykus prie ežeriuko. Beje, spėju, kaip ir dauguma kitų… )
Dėl rusų kalbos. Ech, neniurzgėk… Žinau žinau, kad nemoku kaip pridera, bet ką jau čia. Kiti laikai – kiti papročiai.
Aurimai, turi knygų stalčių? Va va, gali įdėt į savo tinklaraštį fotkę, kurioje aiškiai matosi kaip knygos veržiasi per kraštus. Na, jeigu neišeina mokslinės literatūros aprašyt, tai ir neaprašinėk. Užrašyk savo subjektyvius pamąstymus kilusius perskaičius šią ar kitą literatūrą. Va taip va. Hm, nebesusitinki Česiaus? Dažniau vaikščiok jo keliais, gal sutiksi Galbūt jau atsiuntei savo kūrinuką, tad lekiu!
Aurimas gegužės 3rd, 2009, 2:07 pm
Labas, aš tau jį į el. paštą išsiunčiau.
Ligita gegužės 3rd, 2009, 11:31 pm
Aurimai, lauk išsamaus komentaro… Buvo man savaitgalinis pakvaišimas x))