Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Paskutiniajame tinklaraščio balsavime uždaviau klausimą „Ko Tau trūksta?“ turėdama omeny manosios oranžinės planetos visumą ir be įvairių įrašų, Jums pritrūko gana konkretaus dalyko – komentatorių citatų. Taigi po ilgokos pertraukos jos grįžta ir nuo šiol vėl Jus džiugins (džiugins ir mane, lengvai pamišusią dėl visokiausių minčių) bent kartą per mėnesį. Jei tik, aišku, bus komentatorių! Tad smagaus skaitymo.
* * *
Nors patriotizmo apraiškų tarp jaunimo aš matau, ir normalaus patriotizmo, ne visokių ultra. – Maras (1)
Savimonė negali rastis savaime, ją reikia ugdyti. – romas (1)
Intelektualo pareiga ne tik rašyti tautines programas, kitus akademinius darbus, bet ir būti žmonėse ir tarp žmonių švenčių metu. – Fredis* (į tai buvo sureaguota, kad yra viešieji intelektualai ir neviešieji. Ką manot Jūs?)
Išmokti rašyti taip, kad suprastų ir įvertintų kiti – būtina. BET lygiai taip pat būtina ir išlaikyti kūrybingumą bei savitumą. Tada Tave pastebės ir įvertins. Čia jau nebe mokykla. – Maras (2)
…pasiūlysiu ištrauką iš Bertrand Blier filmo „Un, deux, trois, soleil“, bet pradžiai truputį įvesiu į siužetą, nes neradau pakankamai ilgos ištraukos su vertimu. Pas pagyvenusį vyriškį naktimis vis lankosi vagis. Vyriškis supratingas: vagis iš dvylikos asmenų šeimos, kur vargiai ar kas nors gauna atlyginimą, todėl vyriškis nuolat laiko spintas prikrautas valgio, o duris atidaras. Jis guli lovoje tamsoje ir pasakoja: „Reikia palikti piniginę matomoje vietoje ir pasirūpinti, kad joje būtų pinigų.“. Tuo pat metu rodo, kaip į į namus įsliūkina negriukas ir ima iš piniginės pinigus. Matyt, sujaudintas šeimininko jautrumo, vaikis užeina į šeimininko miegamąjį ir klausia: „Pone, kodėl Jūs toks geras? Kiti į mane šaudo, kai ateinu vogti.“. „Tai tu nevok pas kitus, vok pas mane.“. – atsako šeimininkas.Na o toliau veiksmas staiga persikelia į virtuvę: http://www.youtube.com/watch?v=HzzMT8snbkI Štai čia pilnesnis epizodas: http://www.youtube.com/watch?v=DFcWiIQKWK4&feature=related – romas (2)
2009, 2010, 2011 – Taškas (nesumąsčiau kaip būtų galima kitaip Taško įmestas įdomias nuotraukas parodyti nei kad tiesiog įvardijant jas metais)
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
Maras vasario 10th, 2012, 10:23 am
Net iš tiek nedaug komentarų sugebėjai pririnkti tiek nemažai citatų .
Fredis* vasario 10th, 2012, 4:44 pm
Maras – tinginys, – nenori parašyti teksto, iš kurio būtų galima prirankioti citatų.
. vasario 10th, 2012, 6:44 pm
Citatos 2009 :
Stebuklas, padarytas profesionalo:
http://inapcache.boston.com/universal/site_graphics/blogs/bigpicture/2009_1_12_14/905_21444173.jpg
Mūsų oranžinė planeta:
http://inapcache.boston.com/universal/site_graphics/blogs/bigpicture/2009_2_12_15/929_21293755.jpg
. vasario 10th, 2012, 6:58 pm
Citata 2010:
Mes:
http://inapcache.boston.com/universal/site_graphics/blogs/bigpicture/2010_1_12_14/y38_26147231.jpg
Citatos 2011:
Kauniečio foto:
http://inapcache.boston.com/universal/site_graphics/blogs/bigpicture/ngmphotocontest_111811/bp14.jpg
Mums skirta vengro foto – tiks net banaliajai Valentino dienai:
http://inapcache.boston.com/universal/site_graphics/blogs/bigpicture/ngmphotocontest_111811/bp20.jpg
Oranžinė beveik planeta:
http://inapcache.boston.com/universal/site_graphics/blogs/bigpicture/ngmphotocontest_111811/bp49.jpg
Kada nors gal Ligita pamatys ir atidarys. Gal net šįmet
romas vasario 11th, 2012, 6:39 pm
Bertrand Blier filme „Kotletai” yra gerų pokalbių klasine tematika. Vieną jų pamėginsiu perpasakoti. Kalbasi su pagyvenę, pasiturintys vyriškiai.
- Užduodamas klausimą sau, ar kartais nesu niekšas, galvoju, kad turbūt juo ir esu. Žinote kaip galima atskirti kairįjį nuo dešiniojo niekšo?
-Ne
- Kai kakojate, reikia tai daryti kruopščiai. Nežiūrint to, vis tiek unitazo pakraščiai susitepa. Ką daro kairysis? Jis nuleisdamas vandenį ima šepetėlį ir kruopščiai trina, kol nelieka jokių pėdsakų. O ką daro dešinysis niekšas? Jis palieka savo mėšlą ir dingsta, nes turi žmonių, kurie jo mėšlu rūpinasi, o jis jiems moka. Tai paprastai būna kokia nors vargšė mergaitė, kurią vadina tarnaite.
Ligita vasario 11th, 2012, 8:23 pm
romai, ir ką čia dabar reikėtų suprasti? Aišku, Tavo pajuokavimai bei visokie pasiūlyti atradimai neretai būna priartėję prie kartaus juodo humoro, kuris, beje, jei dar išlaikęs šiokį tokį subtilumą, man visai patinka (va, kitur visai neseniai skaičiau kelis man nė trupučio nejuokingus neva juokelius ir pagalvojau, kad žiauriai nesmagu turėtų būti, kai vienintelis besijuokiantis iš savo pokšto būna pats tą pokštą pasakęs), o, pavyzdžiui, ta scena su vagimi sukelia labai daug minčių, tad pamaniau… Kodėl neįdėjus? Kaip sakoma – kiekvienas vertina pagal savo sugedimo laipsnį. Būtent pagal tai vertindama pasiturinčių vyriškių pokalbį kitą kartą kažin ar įtrauksiu.
Taškai, atidaryta ir pamatyta! Žavu.
romas vasario 11th, 2012, 11:49 pm
Ligita, klausimas, kaip suprasti, labai filosofiškas. Į Jį su pilna intelekto jėga gali atsakyti tik filosofas. Mane šitame dialoge pritrenkė klausimas sau. Iš tiesų pagalvojau, jei užduodi sau klausimą, jau matyt žinai ir atsakymą. Lieka tik sąžiningai prisipažinti. O antras momentas – neturiu atsakymo, blogai ar gerai yra išsituštinimo procedūras atlikti nerūpestingai. Ką į tai atsakytų socialinių mokslų daktaras Lazutką?
romas vasario 11th, 2012, 11:56 pm
Taškai, labai graži nuotrauka su oro balionu iš viršaus. Kažkada, kažkas man įrėžė atmintin mintį: kai įsivaizduojam kokį nors modelį, žiūrim mintyse tarsi iš viršaus. Kaip Dievas. Iš ties, aš būtent taip įsivaizduoju Saulės sistemą ir net Vilnių.
Auksinis kardas vasario 12th, 2012, 12:47 am
Cha cha, romai – čia ta pati, kur jau pas mane ant darbastalio?
Labai primena mūsų rajonėlį iš viršaus, kiek pažiūrėdavau per „Google Earth”.
Maras vasario 12th, 2012, 2:14 am
Jei užduodi sau klausimą, žinai, ko klausti, o gal – tik tai, kad reikia klausti, kad neramina. Bet nebūtinai žinai atsakymą. Net jei klausimas – apie save. Man taip atrodo.
Apie išsituštinimą daug rašė Dali .
romas vasario 12th, 2012, 10:08 am
Marai, aišku, kad ne į visus klausimus, užduotus sau ir apie save, galima atsakyti. Čia gal atvejis, kai klausimą užduoda sąžinė. Ji jau iš karto žino atsakymą ir prabyla klausimų sau pavidalu.
Filmas nėra vulgarus. Ponai respektabilūs ir kalba labai inteligentiškai. Aš nedaviau dialogo pilnai – tik epizodą iš ilgesnio pokalbio. Gal todėl nėra ir pilno vaizdo. Tas vyriškis, kuris pasijautė niekšu, toliau sako, kad visada balsuoja už kairiuosius, bet tuštinasi kaip dešinysis. Vyriškius jungia bendra tarnaitė -namų tvarkytoja iš Maroko. Vienas iš jų socialiai atsakingas ir viską namie nudirba pats, kad tarnaitė atėjusi į darbą galėtų pailsėti. Jis net moka dvigubai, kai ji eina pamiegoti. O kitas pagauna save, kad yra dešinysis niekšas.
Maras vasario 12th, 2012, 2:32 pm
Romai, iš to, ką pasakojai, man kyla kitas klausimas:ar sąžinės pateikiami atsakymai visada yra teisingi? Nes vadinti save niekšu už tai, kad nesi „pakankamai socialiai atsakingas”… Primena Camus „Krytį”, kur sąžinė ne kuria, o naikina.
romas vasario 12th, 2012, 3:19 pm
Marai, kam teisingi ir kokie teisingumo kriterijai? Man panašios blevyzgos tuo ir patinka, kad juokiamasi iš dalykų, apie kuriuos politikai kalba rimtais veidais.
Maras vasario 12th, 2012, 6:36 pm
Teisingi tam pačiam žmogui. Jei tai sąžinės klausimai. O jei čia šaiposi iš politkorektiškumo ir perdėtų sąžinės priekaištų – vėl kitas dalykas.
romas vasario 13th, 2012, 2:31 pm
Kad ne apie politkorektiškumą ten, Marai. Čia apie visuomenės narių tarpusavio santykius. Mėginkim galvoti naudodami padoresnius pavyzdžius. Jei kasdien pasigaminu valgyti sau, esu kairysis, o jei man pagamina samdyta virėja – dešinysis niekšas. Jei pasigaminčiau pats ir dar sumokėčiau virėjai, kad ji vietoj valgio gaminimo pamiegotų, tada jau būčiau padorus dešinysis.
Maras vasario 13th, 2012, 4:28 pm
Na, reikia būti mačius filmą, kad žinotum, apie ką . Esmę aš taip ir supratau. Tiesiog galima į tokį skirstymą žiūrėti rimtai ir rimtai jaustis niekšu, jei neišsivalai klozeto ir nemoki tarnaitei dvigubai, o galima į patį tokį požiūrį žvelgti ironiškai, kaip į pernelyg sujaudrintos vaizduotės vaisių. Man artimesnis antras požiūris. Kažkiek primena tą Čechovo personažą, kuris apčiaudėjo ar tai generolui plikę ir susisielojęs dėl to numirė.
romas vasario 13th, 2012, 5:38 pm
Nesmarkiai ir rekomenduoju nei „Les cotelettes”, nei „Un, deux, trois, soleil“. Nebent esi kantrus žiūrėti filmus, kurių siužeto paskui neina papasakoti
Maras vasario 13th, 2012, 6:23 pm
Nesvarbu, eina papasakoti, ar ne. Svarbu, filmas geras, ar ne .
romas vasario 13th, 2012, 7:16 pm
Tikras menas – rimtas, o šie filmai – nerimti, todėl jie nėra tikras menas, ko gero, bet man patiko. Šitie du gal ir nėra patys geriausi, jei nuspręstum pažiūrėti ką nors iš Blier. Rekomenduočiau pradėti nuo „Tau per graži” (Trop belle pour toi). Man asmeniškai geras atrodo „Šalti užkandžiai” (Buffet froid).
Maras vasario 13th, 2012, 7:59 pm
Nerimti filmai gali kalbėti apie rimtus dalykus. Į viską žiūrėti pernelyg rimtai irgi nėra gerai.
Nuklystant, aš vis prisimindavau, kaip vaikystėje rodė vieno filmo ištrauką. Nu įstrigo ji man kaip nežinau kas. Tai va, neseniai paieškojęs susiradau. Ligitai gal ir nepatiks, nu bet mane tai pralinksmina: http://www.youtube.com/watch?v=XJU4IwC3LjQ : D
Fredis* vasario 13th, 2012, 9:28 pm
Neįsivaizduoju kuo Marą šis filmas galėjo pralinksminti. Maras – idividualistas ir jokie namo bendri reikalai negalėtų dominti, jausti su kaimynais bendrą ritmą, pulsą. Aš irgi savo kaimynų beveik nepažįstu, tačiau jei po vidurnakčio už kurių nors durų sklinda įkyrūs muzikiniai garsai, tai nesigėdiju į jas paspardyti ir taip sudrausminti triukšmadarius. Kiekviename narvelyje gyvuoja savitas, unikalus, vienintelis pasaulis, toks skirtingas nuo maniškio, Maro, romo, kad net neįsivaizduojate. Net žiūrėdami pro langą mes matome skirtingus vaizdus, nes kiekvienas žiūrime iš kito taško.
Maras vasario 13th, 2012, 11:09 pm
Aš bendrabuty gyvenu, Fredi .
Nors šiaip man šita scena tiesiog linksma ir viskas, be jokių sąsajų su manimi pačiu.
Ligita vasario 13th, 2012, 11:40 pm
Oho, pasirodo, kad jau iš anksto žinoma kas man patiks, o kas nepatiks Nors iš tikrųjų, Marai, tavo įdėtas video juoko priepuolio nesukėlė, šyptelėjau ir tiek. Ganėtinai įdomiai pavaizduota kasdienybė. Būna, ir mane kartais aplanko mintys apie tai, kad štai aš sėdžiu šiuo metu, valgau ar pan., bet tuo pat metu kitų žmonių gyvenimas taip pat nestovi vietoje – kažkas gimsta, kažkas miršta, vieni džiaugiasi, kiti nervinasi ir taip toliau.
Ligita vasario 13th, 2012, 11:49 pm
Auksinis kardai, atradau, kad iš žmogaus pasirinkto darbalaukio galima šį bei tą nuspėti – http://dykai.lt/įdomybės/2011111715778/įdomybės/ką-apie-zmogų-galima-suzinoti-pasiziūrėjus-į-jo-kompiuterio-darbastalį/menu-id-48.html
Ligita vasario 13th, 2012, 11:52 pm
Šiaip jau gvildenu mintį pažiūrėti ką nors iš Bertrand Blier kūrybos.
Maras vasario 13th, 2012, 11:57 pm
Na, Tu kartais gana keistai reaguodavai į seksualumą. Gal jau praėjo .
O juoko priepuolio jis nesukėlė ir man. Tiesiog pralinksmino – tai skirtingi dalykai.