1209052037_bookPerskaičiau tinklaraštininko vienastoks įrašą „Link išnykimo“, kuriame siūloma kartu pasvarstyti kas iš išvardintų medijų bei technologijų išnyks anksčiausiai. Aš pasirinkau… Spausdinami laikraščiai. Man vis sunkiau įžvelgti jų perspektyvas ateityje. Ne itin patogu (pernelyg plonas popierius, nevisada tinkamai struktūruota medžiaga, A3 ir didesnio formato lapai), pagrindinę informaciją apie Lietuvos ir pasaulio naujienas galima lengvai rasti internete, korumpuotos žiniasklaidos šleifas – visai tai ir dar daugiau priežasčių atskleidžia niūrų laikraščių rytojų.

Be abejo, tai nereiškia, kad laikraščiai nereikalingi, tačiau dabartinė situacija nori nenori formuoja mano minėtąsias prognozes.

Kas tikrai neišnyks, na, bent jau kol aš gyva būsiu? Knygos. Jų nepakeis net patys geriausi internetiniai puslapiai, talpinantys elektronines knygų versijas. Tiesiog neįmanoma, kad knygos išnyktų. Visų pirma visiškai ne tas pats yra skaityti romaną ar novelę kompiuteryje ir skaityti ją „gyvai“, t.y. laikant realų apčiuopiamą daiktą rankose. Sakysit, kad kompiuteris irgi labai realus, tačiau šiuo atveju drįsčiau suabejoti jo svarba. Pateiksiu keletą pavyzdžių.

Paskaita. Nepasiruošei kitai paskaitai. Galvoje sukasi mintys: „Viskas, aš žlugęs…“ Tačiau gerai, kad iš ryto nebuvai toks pesimistiškas ir į rankinę, kuprinę ar krepšį įsimetei reikiamą knygą. Jei laiku susigriebsi, ji taps tobulu tavo išsigelbėjimo šaltiniu. Įspraudei ją tarp sąsiuvinių, kad dėstytojas nematytų ką ten turi, ir pirmyn pažinimo link!

Gamta. Su knyga gali įsiropšti į medį nesibaimindamas, jog, jai iškritus, teks pakloti šimtus ar tūkstančius už taisymą. Kas kita būtų, jeigu taip atsitiktų su kompiuteriu. Su knyga gali ilgai mirkti vonioje, degintis pliaže, kepti blynelius virtuvėje. Be to, skirtingai nei nešiojamas kompiuteris, knyga neišsikrauna ir „neužlūžta“. Ji visada yra pasirengusi būti skaitoma, tad tikrai nesusidursi su tokiomis situacijomis kaip: „Velnias, nebeveikia pačiu svarbiausiu momentu!“

Artumo jausmas. Tik skaitydamas popierinę knygą gali jausti tą tikrąjį artumo jausmą. Atsiverti pirmuosius puslapius ir, jeigu romano istorija patraukia, pasineri… Į kitą pasaulį. Į pasaulį, kuriame egzistuoja savos taisyklės, rūpesčiai. Veikėjai sprendžia problemas, kuriomis imi kvėpuoti ir tu. Skaitydamas gerą knygą užsimiršti ir prarandi laiko nuovoką, pabėgi nuo kasdienybės. Laikinai, bet be galo prasmingai. Grįžti kitoks.

Nuosavybės poreikis. Ne visi norintys gali nusipirkti knygų. Tuomet jie leidžia laiką bibliotekose vaikščiodami tarp lentynų, ieškodami savojo Autoriaus. Galbūt jį jau žinodami. Tačiau faktas tas, kad jie niekada neatsisakytų, jei kas nors pasiūlytų padovanoti jiems taip trokštamą knygą ar knygas. Dėl to, kad norisi turėti Savo. Norisi turėti Lentynoje. Namuose. Išsaugoti vaikams ir sau pačiam. Brandesniam.

Istorinis kontekstas. Popierinės knygos istorija siekia pačius seniausius laikus. Iš pradžių žmonės bendravo tik kūno kalba, tačiau pamažu vystantis žodinei kalbai, atsirado ir poreikis įamžinti kasdienę veiklą – piešiniuose ant uolų, vėliau… Knygose. Anksčiau jos buvo rašomos ranka. Tikėtina, kad toks darbas buvo be galo sudėtingas užsiėmimas norint išsaugoti kuo daugiau egzempliorių. Tačiau šiuo metu esame visokeriopai pažengę leidybos srityje, tad ir pats skaitymo malonumas gali augti iki begalybės, nes žinome, kad rasime, nepritrūksime (deja, net ir tai ne visada…) knygų. Tų popierinių. Kuriančių istoriją ir liekančių jos dalimi.

Kaip jau turėjote suprasti, knygos yra labai gerai. Ir dar geriau, kai jos yra popierinės, o ne kompiuterinės, nes tik popierinės knygos gali sukurti patį vertingiausią skaitymo pojūtį.

Šaltiniai: nuotrauka – http://myiphone.net