Apsimuturiavusi nuo galvos iki kojų šį šeštadienį nukulniavau į Lietuvos nacionalinę filharmoniją. Tik pamanykit – Ligita filharmonijoje! Kas nutiko? Sakykim taip – tęsiu pažintį su įvairia muzika.

Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovaujamas Modesto Pitrėno, atliko tokius muzikinius kūrinius: Maurice Ravel – „Mano motutė žąsis“, penkias pjeses orkestrui iš baleto muzikos, koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, G-dur, Claude Debussy – „Nocturnes-Fetes“, „Fauno popietė“, simfoninį preliudą pagal S. Mallarmé, Leonard Bernstein – „Kaukės“ iš Simfonijos Nr. 2 fortepijonui ir orkestrui „Nerimo amžius“, operos „Kandida“ uvertiūrą.

Labiausiai man patiko… „Kaukės“, „Kaukės“, „Kaukės“. Patys paklausykit originalaus atlikimo:

Žaismingos energijos pliūpsniai užliedavo salę vos pianistė Guoda Gedvilaitė palytėdavo fortepijono klavišus. Tarytum išdykėlis berniūkštis krėstų pokštus savo draugams. „Aš čia!“ – kyšteli veidas iš už tvoros. „O dabar aš jau čia!“ – pasigirsta medyje. „Galiu būti ir čia!!“ – šį sykį jau smaluotais skruostais pasirodo padauža. Ekspresyvus šėlsmas.

Be abejo, tai mano susikurta istorija. Mano fantazija geltonai žydromis užuolaidomis, nes iš tiesų epizodas „Kaukės“ vaizduoja vakarėlį merginos bute, kur šokama, linksminamasi.

Žydra ir tviskanti prabanga – būtent taip atrodė solistė atlikdama Maurice Ravel koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1, G-du. Vakaro vedėja patikino, jog Guoda, kuri dažnai savo meistriškumą rodo su klasikine muzika supažindindama tokį jaunimą kaip aš (na, žinot – „žalią“!), šį kartą labai norėjo atiduoti pagarbą žymiajam prancūzų kompozitoriui. Ovacijos po to dar ilgai netilo.

Renginio reziumė? Užmerktomis akimis – įsijausti. Kostiumais – šventiškai jaustis. Klausytis istorijų. Istorijas seka ši muzika. Įdomu.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“