Sveika, Ligita. Turiu problemą ir pirmąkart išdrįsau viešai pasisakyti. Nuo vaikystės turiu klausos negalią, kurią labai slepiu. Šiuolaikinė medicina suteikė galimybę įsigyti funkcionalų aparatuką, tiesa, tik su visagalio banko pinigėliais. O kadangi su klausa problemą išsprendžiau, įstojau studijuoti, tačiau čia koją pakišo forsuotas balsas. Mano specialybė tokia, kad negaliu kaip anksčiau, susigūžti ir viltis, kad neteks kalbėti viešai – čia yra mano baubų baubas. Šiuo metu kartkarčiais lankausi pas fonopedę, tačiau ji pati pripažįsta, kad kažko ypatingo tikėtis neverta. Ieškau specialisto, į kurį galėčiau kreiptis pagalbos, nes labai jau noriu tapti pilnaverčiu žmogumi. O gal atsirastų panašaus likimo žmonių?..

Sveika, Jurgita. Visų pirma spaudžiu tau penkis, kad galiausiai išdrįsai atskleisti savo problemą. Tai rodo, kad esi pasiryžusi daryti pokyčius ir pabandyti atsikratyti to, kas tau neleidžia jaustis pilnaverte. Be abejo, negalia nėra toks dalykas, kurį gali pašalinti vos mostelėjęs ranka. Tai ir kebliausia. Reikia giliai giliai viduje susitaikyti su savimi. Ir kai taip nutinka – t.y. susitaikai – nebelieka kliūčių buvimui kartu su kitais. Manau, kad tu tai jau supratai. O jei ne, milžiniškais šuoliais artėji supratimo link.

Bet ką aš čia, judam prie reikalo! Rašai, kad lankaisi pas fonopedę, kuri nieko gero nežada ir norėtumei kreiptis pas specialistus. El. paštu pateikiau šį klausimą vienai įstaigai, tik kol kas atsakymo negavau. Nors visai tikėtina, kad ne tuo adresu kreipiausi:)

Be to, internete perskaičiau atsiliepimų, kad Vilniuje, Santariškėse, dirba puiki gydytoja atstatanti pažeistą balsą treniruotėmis. Jei nesi ten buvusi, užsuk į klinikos svetainę, turėtum rasti daugiau informacijos.

Taip pat kai kur pažymima, jog balsui padeda netgi dainavimo patirtis! Taigi, neprarask vilties.

O viešo kalbėjimo mokomasi. Pamanyk – mūsų fakultete tam buvo skirta visa retorikos paskaita. Ir tai daugiausiai gvildenom teoriją, vadinasi, klodai neaprėpiami. Kita vertus, tai ir vidinių baimių dalykas, juk rašai: „…čia yra mano baubų baubas“. Ką galiu pasakyt – dar vaikystėje perskaičiau Hortense Ullrich knygą „Baubų vieta palovy“ ir supratau, kad baubai gyvena ne kur kitur, bet būtent ten, palovy. Svarbiausia, kad galvą užspaustų mintys. Kai tai įvyks, jos pačios pradės prašytis lauk nepaisydamos nei tonų, nei pustonių. Žinoma, toliau ieškok galimybių pagerinti savo balsą, kad galėtumei pajusti komfortą. Aš šiuo atveju tesuteikiu tau „eterį“, nes nežinia koks ponas vieną dieną užsuks į mano tinklaraštį. Galbūt kaip tik tas, kurio tau reikia! Tai jam ir būsimiems tavo draugams įdedu savo el. paštą – ligi.dangaus@gmail.com Rašykite, jei norite kuo nors Jurgitai padėti ar esate panašaus likimo žmogus ieškantis draugės. Jurgita, o tu gali nurodyti savo el. paštą, jei tarkim atsirastų susidomėjusių.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“