Laiko mašina tavo paslaugoms. Tik du reisai. Kur?

Kokios ypatingos galimybės man kaskart atsiveria – iš pradžių kelionės „britva“, po to ir laiko mašina. Tai į ateitį akies krašteliu pasižvalgyti visai nenorėčiau, nes grįžusi atgal į savo laikus turbūt susikrimsčiau dėl dabartinių lūkesčių ir realybės neatitikimo arba kaip tik prarasčiau stimulą ir aptingčiau, jei pamatyčiau, kad galiausiai viskas susiklostys būtent pagal mano planus.

Į praeitį grįžti irgi kažin ar būtų prasminga, nebent toje laiko mašinoje būtų nustatyta funkcija ne vien žiūrėti į save bei kitus, kartais ir klystančius, iš šalies, bet ir keisti. Vis dėlto jau beveik suprantu tuos, kurie sako, jog net ir galėdami nieko, kas įvyko, nekeistų. Beveik, ne šimtu procentu, nes norėčiau suorganizuoti šiuo metu nebesančių brangių žmonių buvimą. Daugiau niekam – nei pritrenkiančių istorinių asmenybių rankos paspaudimui (jas juk galima susapnuoti), nei spraudimuisi į karališkas sukneles (kadangi kasdien spraudžiuosi į mažiau karališkus, bet taip pat labai gerus džinsus) – man tos mašinos nereikia:)

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“