Kadaise kai tik sužinojau apie kino filmo Džokeris pasirodymą, labai norėjau jį pažiūrėti, bet vis nesiryždavau. Turbūt atrodė per daug sudėtinga istorija ar dar kas, nežinau. Bet štai ne per seniausiai vis dėlto pažiūrėjau ir nepasigailėjau. Kino filmas iš tikrųjų įtraukiantis bei įdomus.

Dirbantis klounu, vienišas, mamą prižiūrintis Artūras vis pasvajoja apie kitokį gyvenimą, kuriame būtų žmonių labiau pastebimas ir vertinamas. Ir štai vieną sykį, kai jis be jokios priežasties darbo metu gatvėje yra sumušamas pašalinių, pamažu prasideda permainos, atveriančios tamsiąją jo asmenybės pusę. Tarytum visai atsitiktinai, neapgalvotai (juk Artūras turėjo psichologinių problemų) po to įvykio kolegos jam į rankas pamėtėtas šaunamasis ginklas gana greitai vyro gyvenime sumaišo visas kortas. Kai kitą sykį itin liesas (todėl ne vienam vyrui turbūt neatrodantis pavojingu) Artūras ir vėl sumušamas nepažįstamų žmonių, jis išsitraukia ginklą ir visus vienas po kito tiesiog nušauna… Miestelyje iš karto pagarsėja nesugaunamasis pamišęs klounas žudikas. O juk daugiau dėmesio Artūras taip ir troško. Bet ar to kaina šiuo atveju ne per didelė?

Apibendrinant galima teigti, kad kino filmas Džokeris – įdomi, jaudinanti, kiek kraupi žmogaus vidinės dramos istorija, kurią verta pažiūrėti. Nors vienoje žudymo scenoje žvilgsnį vis dėlto nusukau šalin.

Šaltiniai: nuotrauka – thedigitalfix.com

Tekstą parengė Ligita iš Ligi Dangaus