niamniamDramatiškai sustiprinti judesiai, be galo išraiškingos veikėjų veido mimikos, kurioziškos gyvenimo situacijos – visa tai ir dar daugiau telpa nebyliojo kino klasikos šedevre, 1925 metų komedijoje „Aukso karštligė“ („The Gold Rush“). Tingėjau laukti, kol brolis iš kur nors man gaus juostų su Čarliu Čaplinu, tad nutariau pradėt domėtis pati, o mano pažinimas prasideda nuo jau minėtosios komedijos. Tiesa, žiūrėjau 1942 metų patobulintą versiją, kur buvo atskirai įrašytas Čarlio Čaplino kaip diktoriaus balsas, taip pat pridėta kita muzika.

Ko tikėjausi? Keistų potyrių. Per youtube esu mačiusi trumpas ištraukėles su šiuo aktoriumi ir man jis pasirodė liūdno veido komikas. O brolis yra sakęs daugmaž taip: „To meto ir dabartinis humoras labai skiriasi.“

Iš tikrųjų šį filmą žiūrėjau ne kaip vientisą istoriją, bet stebėjausi aktorių vaidyba;)) Herojai savo emocijas reiškia labai ekspresyviai, plačiais rankų mostais. Sakytumei lyg norima pasijuokti iš kasdienybėje įprastų žmonių kūno gestų.

Jei esi alkanas, tai toooks alkanas, kad savo bičiulyje pradėti įžiūrėti vištą.

Jei tau nesiseka, tai taip, kad visa aplinka net dreba!

Jei džiaugiesi parodytu mylimos merginos dėmesiu – imi karstytis sienomis ir plėšyti pagalves!!

Atvirai kalbant, situacijos  man pasirodė iki nukritimo hiperbolizuotos. Gal būtent dėl to ir buvo… Linksma:)

Istorija? Trumpai štai čia.

Pasmalsavimui įdedu didžiąją filmo intrigą – siautėjimą vos beišsilaikančiame namuke. Tuo pačiu pamatysit ir laimingą šio kino filmo pabaigąx))

vaidenasivista

gardumelis

griutis

namuks1

radolobi1

>

>

>