Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Religija ar mokslas – kas svarbiau? Ką gali žmogaus protas?
„Angelai ir demonai“ – kraują stingdanti atmosfera, Tomas Hanksas, keisčiausi siužeto vingiai, daugiau nei dvi valandos kino teatre žiūrint tiek į ekraną, tiek į šalimais sėdinčią merginą nuo žiauresnių vaizdų vis slepiančią savo veidą po striuke.
Spragintų kukurūzų nepirkau, sėdėjau devintoj eilėj per vidurį, aj ką ten… Į šį kino filmą ėjau tik į savo mėgstamiausią aktorių pažiūrėti. Tiesa, anksčiau žiūrėtas „Da Vinčio kodas“ mane nuvylė. Maniau – kur jie, po velnių, įkišo Tomą Hanksą?!!! Tą protingai kvailą Forestą Gampą, tą pasiklydėlį Čaką Nolaną, tą ŽIV užsikrėtusį vyriškį iš „Filadelfijos“, tą… Žodžiu, buvau pakraupusi tokiu Tomo karjeros posūkiu, be to, ir pats filmas pasirodė pernelyg kompiuterinis, visiškai be emocijų.
Tokių minčių vedama ėjau į „Angelus ir demonus“. Siekiau revanšo. Ir, rodos, jiems (na tiems kino industrijos meistrams) šįsyk pavyko. Žiūrėdama nenuobodžiavau, negalvojau, kad žiūriu į robotus, o ne žmones ir netgi pasisėmiau įvairių minčių gilesniems apmąstymams.
Beje, kino filmo pabaiga mane itin nustebino. Įsivaizduokit – po vieno stulbinančio įvykio apsiašarojau, spėjau pamanyt: „Kaip gražu“ ir jau kėliausi nuo kėdės, bet staiga – bam! – į siužetą buvo įpinti intriguojantys ir netikėti pokyčiai. Še tau, kad nori! Meistriškai sužaista. Tiesa, būčiau užpykusi, kad mane taip apmovė, bet padėtį išgelbėjo tokie žodžiai (cituoju iš atminties): „Religija turi ydų. Be tik todėl, kad jų turi žmogus.“
Žodžiu taip – jei susigundysit pažiūrėt, prieš eidami nusiteikit, kad bučinių nebus, vos sugaudysit įvykių tėkmę, herojai kalbės jums nesuprantamais (o gal suprantamais?) terminais ir pamatysit negražių dalykų.
O žinot, manau, jog šįsyk už „Da Vinčio kodą“ buvo geriau dar ir dėl to, kad aktoriai buvo išraiškingesni. Netgi pamačiau taip lauktų Tomo Hankso firminių veido mimikų.
Ar esu rašytojo Dan Browno kūrybos fanatikė? Tikrai ne. Neskaičiau nė vienos jo knygos. Tyčia. Ir tikriausiai neskaitysiu. Gėda? Na, tai jau būtų atskira tema…
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
R.Medinis gegužės 15th, 2009, 3:42 pm
Na, po to tokios recenzijos reikės nueiti. Dan Brown skaičiau visą -įspūdis savotiškas. Siužetas įtraukia, bet daugiau.. visos knygos parašytos pagal vieną schemą. (nors nesakau, kad blogą). Tokia neslepiama komercija. O pirmas filmas tikrai nevykęs.
Aurimas gegužės 15th, 2009, 4:09 pm
Patiko recenzija, maloniai susikaitė. Tik keista, kad nėra paveiksliuko
Indrė gegužės 15th, 2009, 4:38 pm
Mano tėtis dabar kaip tik pradėjo Brwono knygas skaityti, tai sako, kad jam patinka. bet tai ir matos: skaito pusryčiaudamas, pietaudamas, vakarieniaudamas.. žodžiu beveik visada Aš labai abejoju ar noriu pamatyti tą filmą.. Nežinau kodėl, kažkaip.. netraukia. Gal kai perskaitysiu knygą atsiras ir noras
Ligita gegužės 16th, 2009, 2:24 am
R.Medini, patikėk… Gal dabar Dan Browno romanų bumas šiek tiek aprimęs, bet kad tu žinotum kas dėdavosi anksčiau. Galiu papasakot realų įvykį. Sėdžiu savo miestelio bibliotekoj, skaitau spaudą ir išgirstu žmogelį klausiant: „Ar turit Dan Brown…?” (taria kažkurios knygos pavadinimą) Bibliotekininkė sarkastiškai nusijuokia ir atsako: „Na nebent į eilę galiu užrašyt”. Pamatau kaip išsitraukia kartoninį lapą ir čiumpa tušinuką. Hm… Būtent po šio įvykio supratau, kad kolkas su šia kūryba susipažinti nenorėčiau… Ir išvis… Tuo metu būdavo aplink tik ir skalambijama visur: „Skaitei „Da Vinčio kodą”? Neskaitei?!!!!”, „Dan Brown knygos tai nerealios” (atrodo taria žmogus lyg alpdamas iš malonumo). Net ir mano lietuvių kalbos mokytoja neužmiršo jo paminėti!!! O žinant jos griežtumą… Ech, nežinau, gal senatvėj ir peržengsiu savo principus
Aurimai, nesakysiu kodėl nėra paveiksliuko, t.y. nuotraukos. Dabar jau gal būtų per vėlu įdėt x))
Indre, aš čia internete ne per seniausiai atradau atsiliepimus, kuriuose knygą skaičiusieji piktinasi, kad filme nutolta nuo turinio, praleista tas ar anas, esą kažką būtinai reikėjo parodyt ir t.t. ir pan. Šiuo atžvilgiu galiu jaustis savotiškai pranašesnė… B)