Amaya

O aš taip laukiau, aš taip laukiau… Šito kino filmo. Neturėjau jokių slaptų motyvų, tiesiog dar bežiūrėdama anonsą apsalau nuo idėjos. Andrius Mamontovas ir tie kraštai, kurie mane taip užburiančiai traukia. Mėgstamas atlikėjas Honkonge. Kodėl gi ne. Išankstinėje premjeroje, kai salėje kartu su kitais sėdėjo ryškiausios žvaigždės virpėdamos vien nuo minties, kad netrukus sulauks kruopštaus darbo vertinimų – plojimų, švilpimų ar trypimų kojomis, – neapsilankiau, tačiau artėjantis savaitgalis buvo pradėtas būtent šia juosta.

Stengiausi su savimi neįsinešti neigiamų nuostatų apie lietuvį kine arba apskritai apie visą lietuvišką kiną. Juolab kad tai padaryti, žinant režisierių bei ekrane šmėkščiojant įvairiatautei kūrybinei grupei, nebuvo sudėtinga. Jeigu atvirai: neplanavau užmigti su spragintais kukurūzais glėby ar burnoje ir neužmigau. Nenorėjau. Čia šaudymo ir gaudymo, neva taip būtinų atributų filmuose, nebuvo. Man šįsyk jų visai nepritrūko, nes užsimiršusi kur esu, atlaidžiai šypsojaus iš to kaip kartais išties komiškai atrodo kasdienio mūsų gyvenimo situacijos, į kurias patenkame, lyginau supančiotus ir laisvus, kuo nuoširdžiausiai stebėjausi kultūrų skirtumais, o kai kada netgi truputį pykau. Taip pat filmas pažadina žmoguje kartais prisnūdusią keliautojo dvasią.

(Net jei Polas keliaudamas tik ieškojo savęs. Bėgo? Net jei klydo. Visvien vienaip ar kitaip pažindamas jis atrado.).

„Amaya“ man patiko. Gal kad, kaip sako Artūras, žiūrėjau į A. Mamontovą didžiajame ekrane? Tiesa, tam tikrais momentais norėjosi justi artimesnį žmonių bendravimą, kad ir pagrindinio veikėjo su mama. Tarkim telefonu jai sako: „Aš tavo sūnus. Tu man pati svarbiausia.“, bet ta svarba niekur vėliau nepagrindžiama arba nepajutau. Nors interneto komentaruose perskaičiau ir baisokų pagraudenimų, pavyzdžiui, kad daugiau jo žiūrėt nė nemokamai neitų. Kai kurie piktinosi perdėtu dėmesiu, jų nuomone, nereikšmingiems dalykams. Kitiems gi šis filmas kaip malonus sapnas, gėrėjimasis įstabaus grožio vaizdais bei  galimybė įsitikinti, kad Rytai ir Vakarai visų pirma tėra geografinė skirtis, nes nepaisant galybės skirtumų yra ir to, kas mus vienija.