naktiniskinas

Ne per seniausiai grįžau iš kino. Po atvirumi dangumi. Jūs turbūt žinote, kad būna ir taip, ypač, kai šiemet Vilnius – Europos kultūros sostinė. Aš irgi girdėjau šia tema kalbas sklindant, bet realiai susipažinti nusprendžiau tik dabar.

Kažkurią dieną bežiūrėdama į miesto iškabas (čia įprotis ar velniažin kas) pamačiau intriguojančius žodžius: „Kinas mieste.“ Nekantrumas sielą nutvilkdė, tučtuojau parbėgau namo ir lindau į internetą aiškintis kas ir kaip. Įvedžiau internetinį puslapį http://www.kinasmieste.lt ir – vualia! – atsivėrė informacijos lobynai. Gi pasirodo nuo birželio 17-os Vilniuje ir nuo liepos 14-os Kaune viešos, istoriškai svarbios miestų erdvės pasitelktos švietėjiškai programai. Kino mėgėjams.

Mmm, ir ką jums papasakoti? Buvo gryniausia šaunuma. Šįvakar rodė trumpametražius Artūro Baryso kino filmus.

Kone visose juostose save paversti pagrindiniu veikėju – genialumas ar didybės manija? (cha, nejučia prisiminiau Clintą Eastwoodą visai netingintį ir režisuoti, ir vaidinti)

Besaikiai cigarečių dūmų kamuoliai, butelaičiai, nuogos merginos – malonybės ar nuosmukis?

Nuolatinis riedėjimas ir skendimas – tai kodėl tu vis tiek šypsaisi?

Nes tikriausiai toks gyvenimas. Keistai juokingas.

Keletas gairių:

  • Tavęs ieško kirpykla (!), nes esi kaip reikiant apžėlęs. Ką daryt? Slapstytis persirengus moterimi:)
  • Tau čigonė žirklėmis kerpa barzdą. Apsvaigina. Ją įsimyli. Be abejo, ji tave nuveda šunkeliais. Tačiau nejaugi iš karto nekilo jokių įtarimų, kai jums beburkuojant, trobelė supleškėjo iki pamatų?
  • 2 x 2 = … Seniai aišku, kad… Penki! Tai kam dar reikėjo prakaituot prieš mokytoją bandant išvedinėti sunkiausias lygtis. Nors gal tai ir išėjo į naudą – už grubią matematinę klaidą mokytoja į dienyną įraitė tris!! Ar tik nebus pusnuogio moksleivio siluetas prie to prisidėjęs…

Žodžiu, daugmaž toks stilius. Gailėkitės kas nebuvot. Gerai, pokštauju, bet, patikėkit, mano įspūdžiai patys šilčiausi. Eilinį kartą įsitikinau, kad kiek dar daug apie Lietuvos kultūrą aš nežinau. Nieko, gyvenimas tęsiasi. Rytoj rodys Valdo Navasaičio ir Mariaus Ivaškevičiaus dokumentinį filmą „Dviese ant tilto“ bei G. Beinoriūtės juostą „Troleibusų miestas“. Spėkit, ar manęs ten nebus?! Dievulėliau, vien nuo Mariaus Ivaškevičiaus pavardės lydausi.

Tik dar tokia smulkmena – besėdint ant išlankstomos kėdutės vidury Vilniaus pasidarė… Vėsoka. Iš pradžių lyg ir nieko, tačiau ilgainiui pajutau striukės ar bent jau pledo trūkumėlį. Šiaip galėjom visi ir labiau susiglausti…:))