Kiekvienas sukasi kaip išmano. Varguolių versliukas

5Bal2009 Kategorija: spektras Autorius: Ligi Dangaus

liar Pamenat kaip sausio 23-ąją rašiau straipsnelį apie elgetaujančius žmones (Elgetaujantys apie ateitį nemąsto arba „Tepadeda tau Dievas, vaikeli!“)? Ten buvo ir tokie sakiniai: „…šiomis dienomis ji smarkiai liūdi. Apmuturiuota krūva šilčiausių drabužių, kojos, nors ir apautos batais, papildomai įmautos į medžiaginį maišą, o akyse nė lašo kibirkštėlės.“ Pasakojau apie vieną elgetaujančią senyvo amžiaus moterį, kuri sėdi invalido vėžimėlyje.

Kągi… Vakar išaiškėjo, kad kas jau kas, o ta moteris liūdi mažiausiai. Kodėl? Įsivaizduokit – pėdinu savais keliais, oras geras, saulė veidą glosto. Nuostabu. Tik staiga švyst žvilgsnį į šalį: medžių pavėsy stoviniuoja grupelė žmonių ir tarp jų… Toji negalinti vaikščioti močiutė! Išdidžiai pasirėmusi juosmenį rankomis, kažką intensyviai dėsto savo… Spėju, kolegoms, nes vienas (iš matymo irgi žinomas) sėdėjo invalido vėžimėlyje. O aš taip ir svarstau – kaži kodėl pati močiutėlė nesėdėjo… Pamaina pasikeitė? Nors šiaip… bjauroka. Žaidimas jautrių žmonių emocijomis.

Kai broliui papasakojau, ką išvydau, tasai toks: „Ir iš kur jie tuos vėžimėlius gauna?“ Ir tikrai… Iš kur? Jei ką, reikės ir man apsirūpinti…

Šaltiniai: nuotrauka - http://3.bp.blogspot.com/_eoj185NIouU/RoAd_W8nCDI/AAAAAAAAAOA/b5q-K-ja7Lw/s400/Liar.jpg

Komentarai: 9 “Kiekvienas sukasi kaip išmano. Varguolių versliukas”

1.

Zita balandžio 5th, 2009, 8:52 am

Ligita, pabandyk kada tokiam elgetaujančiam pasiūlyt duonos kepalėlį, tai pamatysi toookią veido išraišką, kad suprasi, jog ko jau ko, o duonos kasdieninės tai jam tikrai nereikia.
Aš vienai, pastoviai elgetaujančiai, pasiūliau padėti susitvarkyti dokumentus ir gauti pašalpą. Tai ji man prie smilkinio pirštą pasukiojo ir pasakė: „Tu nemokink manęs, aš žinau kaip gyvent”.
Aišku, yra tokių kurie tikrai neturi ko valgyt ir jiems reikia padėt.
Neseniai vienai tokiai net pyrago obuolinio nupirkau. Tai jinai mane apsikabinus verkė ir sakė, kad tokio skanėsto gyvenime nėra valgius. Čia tai buvo nuoširdu ir jinai neelgetauja pastoviai tik tiek kiek reikia. Va su tokiu gali ir paskutiniu kasniu dalintis.
2.

Fredis* balandžio 5th, 2009, 9:31 am

mielasis, šiaurini neišsprogęs pumpurėli (ryžas valentiniškas katine), taisu klaidas:
„Tai jinai mane apsikabinus verkė ir sakė, kad tokio skanėsto gyvenime nėra ragavus. Čia tai buvo nuoširdu ir jinai nuolat neelgetauja, tik tiek kiek reikia. Va su tokiu gali ir paskutiniu kasniu dalintis”.
Tau negėda rašinėti filologės tinklarašty poroje sakinių priveliant tiek klaidų?
3.

Zita balandžio 5th, 2009, 10:19 am

Fredi, kaip tu mane kartais pradžiugini savo dėmesiu Ka aš daryčiau be tavo pastebėjimų ir pataisymų. Labai tau dėkinga.
Atsiprašau, Ligita, kad gadinu filologės tinklaraščio reputaciją, bet tokia jau esu, tiksliau sakant, nesu filologė todėl nemoku rašyti.
Fredi ir tau geros dienos.
4.

Fredis* balandžio 5th, 2009, 10:35 am

kartais pagalvoju koks niekingas yra provincialo gyvenimas …
nuo pat ankstaus ryto prie Arkikatedros – jūra žmonių, visi eina su žaliomis kadagių šakelėmis, dailūs, pasipuošę, susikaupę, tauriais veidais, o kitie pliekiasi virtualiame pasaulyje. Ir ko?
… tuštuma …
5.

Zita balandžio 5th, 2009, 10:44 am

Ne, Fredi, jokios tuštumos pas mane nėra. Tai tie prie katedros yra tik užsidėję išeiginius veidus. Kur tu matei paprastą dieną tokius taurius, dailius, susikaupusius.
O aš tuoj išvažiuoju susitikti su tais kurie kiekvieną dieną pilni gerumo, meilės ir tikėjimo.
Nespręsk iš paviršiaus apie turinį. Gero sekmadienio tau ir linkiu, kad ir tu surastum pilnatvę
6.

Fredis* balandžio 5th, 2009, 10:52 am

Iš Vilniaus pakraščių, rajonų suvažiuoja, miesčionys dar vartosi pataluose,
supratu, kad kai kam yra labai sunki diena kaip ši, kaip sekantis sekmadienis, dar kelios metuose, turbūt norisi vilku kaukti ir pasislėpti tokių pat vilkiukų būryje?
7.

. balandžio 5th, 2009, 10:52 am

Dvi banalybės – abi temon?

Ligos, lazdos , terbos – neišsižadėk.

Džiaugsmą dalikim pusiau,
Liūdesį- visą- palikime sau.
8.

Zita balandžio 5th, 2009, 11:00 am

Niekaip negaliu sutikti, Taške, su paskutiniu teiginiu. Reikia mokėti ir savo liūdesį atiduoti ir kito paimti. Džiaugsmais mes ir taip dalinamės, o liūdesį dažniausiai nusinešam sau. O jis mus žudo ir padaro tuščiais. Jei nemoki dalintis viskuo tai kaip mokėsi mylėti?
9.

Ligita balandžio 5th, 2009, 1:20 pm

Zita, tai kad kažkada aš tai moteriškei daviau bandelių ir spėkit kaip reagavo? O gi atrodė, jog miršta iš laimės! Ech, reikėtų jai pasiūlyt aktorės karjerą daryti

Fredi, gali būt ramus, aš visų klaidų tikrai nefiksuoju. Labiausiai į akis krinta praleistos ar supainiotos raidės, nosinė ar ilgoji ne ten, kur reikia, bet šiaip… Nieko tokio, ir pati nesu visažinė x))

Dėl liūdesio tai ilga kalba. Gal ir gražu juo kartais dalintis, bet, manau, tik su tais, kuriems iš tikrųjų rūpi tavo vidinė savijauta.

Rašyti komentarą

Sveiki,

Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.

Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.

* yra papildomų sąlygų:)

Ligita

Welcome,

You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.

I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.

* There are additional conditions:)

Ligita