Ligi Dangaus

Komentarai: 61 “Karas – vienintelis būdas apvalyti pasaulį?!”

Puslapiai: « 1 [2] Show All

1. 12.

   Auksinis kardas liepos 26th, 2009, 1:41 pm

   

   bang, klausimas tiesmukas: tu nori karo? Viskas gali prasidėti nuo tokių atsakymų. Žmonija nebėra tarpusavyje taip izoliuota, kaip seniau, kuomet įsakymas pulti ar gintis ir buvo didžiausios žinios. Taip, išlieka ir senojo pasaulio šleifas, tačiau kyla ir naujasis. Kas link gyventojų augimo tiesinių ar progresinių prognozių – jos tik teorinės savo tolygume.

2. 13.

   Ligita liepos 26th, 2009, 1:54 pm

   

   Auksini kardai, geras klausimas. Kiekvienam reikėtų jį apsvarstyti.

3. 14.

   Valentinas liepos 26th, 2009, 2:52 pm

   

   Ligita,
   Nepamenu, kad kas nors nuo II pasaulinio kalbėjo, kad karas tai būdas apvalyti pasaulį. Man atrodo, kad tema pritempta.

4. 15.

   Ligita liepos 26th, 2009, 3:16 pm

   

   Valentinai, „pritempta, pritraukta, prisiūta” – vadink kaip nori, iš esmės tai nieko nekeičia. Nors, jeigu apie konkrečią citatą, tai įraše gana aiškiai paminėjau iš kur ją gavau. Tiesa, dvejodama pagooglin’au: ar iš tiesų egzistavo toks Filipas Tomazas Marinetis, o gal jis tik plačios rašytojo vaizduotės vaisius? Pasirodo ne, pasirodo „Futuristų manifestas” tikrai rašytas. Gaila, kad apie mano minimą poetą info nedaug radau, kad visiškai drąsiai apie jį kalbėčiau.

   Beje, kodėl būtent svarbu, kad tiesiogiai būtų kalbėta nuo II pasaulinio karo? Kaip tada traktuotum Hitlerio politiką? Nejaugi nebuvo panašu į poreikį apvalyti tyraširdžius vokiečius nuo nevidonų žydų ir t.t.?

   P.S. Nors man atrodo, kad čia tavo provokacija…

5. 16.

   Tipas Katinas liepos 26th, 2009, 4:15 pm

   

   Šiandien planavau nedalyvauti, turiu darbelių, bet Ligitos tekstas verčia nors kelis sakinius brūkštelėti. Nes čia ne tema, o TEMA.

   Įrodyta, kad nepriklausomai koks išsilavinimas, intelektas ir kiti prasmingi dalykai, patekęs kalėjiman žmogus adaptuojasi, prisitaiko, gal palūžta? per pusvalandį. Penkerių vaikas be jokio gailesčio trauko vabalo kojytes, nes jam TIK ĮDOMU. Gailesčio dar nesupranta, jis ateina su patirtimi. Vėliau duoda į kaulus silpnesniam, nuo stipresnio pats gauna, – prasideda socializavimosi procesas. Taip atsiranda galima-negalima, gerai-negerai, teisingai-neteisingai. Kaip tinkamiausia daugumai, masei (grupei, giminei, tautai), taip geriausia individui. Žmogus tampa daugumos ląstele, jo veiksmus apsprendžia daugumos per laiką suformuoti stereotipai. Nuo elgesio prie stalo iki teismo, kalėjimo, pagaliau ir karo. Žodžiu, individas paklūsta daugumai, tai jo išlikimo sąlyga, tai jo demokratija ir laisvė.

   Kai Ligita rašo, kad „demokratijos priešas, smarkus militaristas“, nesutikčiau, nes tai vienas kitam neprieštarauja. Tie dalykai galimi tik daugumoje ir daugumai. Noriu pasakyti, kad tiek demokratija, tiek karas yra daugumos produktas.

   Kai Ligita rašo: „Nekenčiu karo. Niekas manęs neįtikins, kad jis pateisinamas … kaip bjauru, kai kažkas kitas už tave nusprendžia tu gali gyventi ar ne….. Norai išnyksta, laisvė suvaržyta …” ji teisi, bet nieko čia nepakeisi, esame daugumos valdžioje, nesvarbu, kaip ji pavadinta, demokratija, diktatūra (diktatūra yra hipertrofuota dauguma) ar kariuomenė.

   tad skubėkime džiaugtis vai prabėgs nebegrįš jos
   mūsų dienos kaip šventė kaip žydėjimas vyšnios

6. 17.

   Valentinas liepos 26th, 2009, 4:18 pm

   

   Ligita, jokia čia provokacija. Tiesiog nenumaldomai pasaulis vis gerėja ir gerėja. Karų vis mažiau ir mažiau. Gerovės zonų vis daugiau ir daugiau. Konfrontuojančių pusių vis mažiau ir mažiau. Jei panagrinėtum kas vyko prieš pusę amžiaus, nustebtum kokiame saugiame ir jaukiame pasaulyje gyvename. Šiuo metu vienintelė ideologija, kuri mato karą kaip savo tikslų pasiekimo instrumentą yra islamistinis fundamenta. Atseit visas pasaulis anksčiau ar vėliau taps musulmoniškas ir tie, kurie to nepadarys savo noru, bus sunaikinti. Bet jų yra nedaug ir jie nėra labai reikšmingi. Visa kita yra taikos, tvarkos ir gerovės zona su retomis išimtimis, kur dar rusna kariniai konfliktai. Todėl ir nesuprantu, kodėl šiandien, dabar tu paleidai tokį įrašą?
   Mano provokacija buvo apie Kastytį. Tu taip ir neprašei ar jis niekšas, kad paliko nėščią žmoną ir išėjo ginti Lietuvos.
   Beje, tavo taip šaukiami pacifistai dažniau pridaro bėdos, negu naudos. Pacifistai – tai geriausi pagalbininkai visokiems niekšams naikinti kitus ir sulaukti simpatijų už tai iš tarptautinės bendruomenės. Pavyzdys galėtų būti, kad ir Hamas, kurį kairuoliškos „pacifistinės” organizacijos labai mėgsta ginti.

7. 18.

   Ligita liepos 26th, 2009, 5:23 pm

   

   Valentinai, tai džiaugiuosi, kad šiuo atžvilgiu padėtis gerėja. Bet man pats faktas, jog šiuolaikiniame pasaulyje dar kažkur egzistuoja karas ar kariniai konfliktai neatrodo žmogiškai. Apskritai to nepateisinu, tai kodėl negaliu išreikšti savo nuomonės?! Ir kodėl negaliu apie tai parašyti įrašo?!!!!!!!!! Šito tai visiškai nesuprantu :// Beje, jeigu kaltini mano temą „pritempimu”, galvok iš naujo, nes aš jau pykstu. Be to… Skaitant tavo teiginius: „rusena kariniai konfliktai”, „vienintelė ideologija” nori nenori peršasi išvada, kad jeigu mastas mažas, tai nėra reikšminga. Anaiptol, nes kiekvienas žmogus yra svarbus. Tiesa, taip, B. Obama intensyviai pasisako už taiką ir, manau, jog jo įtaka dar labiau pagerins šiandieninę situaciją.

   Kastyčio nesmerkiu. Kaip galėčiau?

   Gerbiamas Tipai Katinai, jūsų pasisakymas puikus. Ypač išmintingai skamba, kur teigiat, kad gailestis ateina su patirtimi. „…individas paklūsta daugumai…” – nors, manau, kad taip dažniausiai yra, bet ne visada.

8. 19.

   bang liepos 26th, 2009, 5:57 pm

   

   Auksinis karde, noriu, ar nenoriu, nuo manęs nepriklauso. Ar skruzdės nori kitą skruzdėlyną sunaikinti, ar nenori, bet jos tai daro, kai atsiranda teritorinės (iš esmės resursų) problemos. Dėl žmonijos populiacijos – kad nuo 1965 metų skačius padvigubėjo, tai čia jau jokia teorija.

   Valentinai, pasaulis netapo saugesnis. Tik galvų dabar nebekapoja, karas vyksta kitais ginklais, tame tarpe ir ekonominiais. Mirštančiųjų nuo skurdo (bado, ligų) skaičius vis didėja.

9. 20.

   Valentinas liepos 26th, 2009, 6:42 pm

   

   Ligita,
   Pradėkime nuo to, kad pripažinai, kad Kastytis elgiasi teisingai. Tai reiškia, kad karas gali būti išeitis tam tikrais atvejais. Jei tave puola, privalai gintis. Ar priešai puola Kastytį? Asmeniškai ne (kiek pamenu). Kastytis išvažiuoja į karą kad apgintų Tėvynę (nors apgynęs gal dar pabandys paplėšikauti kaimyninėse žemėse). Reiškia karas yra būtina išeitis ne tik, kai reikia tiesiogiai gintis, bet ir kai reikia ginti kolektyvinę abstrakciją, kas ir yra Tėvynė. Jei karas yra įmanomas ir būtinas vardan vienos kolektyvinės abstrakcijos ar neįmanoma, kad jis būtų būtinas ir dėl kitų? Tikėjimas? Šventa Misija? Tauta? Išeina, kad dažnai tokių žmogaus išgalvotų kolektyvinių abstrakcijų egzistavimas suponuoja karo neišvengiamumą.
   Paimkime kad ir Gruziją. Gruzinai galvoja, kad Pietų Osetija yra Gruzijos žemė. Osetinai galvoja, kad tai Osetijos žemė. Jei dviejų žmonių grupių kolektyvinės abstrakcijos yra visiškai priešingos, lauk karo. Bėda tame, kad mūsų gyvenime viršindividualios struktūros, tokios kaip valstybė, tauta, šeima, gentis, religija užima per didelę vietą. Individas atiduoda savo suverenitetą šioms kolektyvinėms abstrakcijoms ir kadangi jos pačios nemiršta, tai noriai įsivelia į karus.
   Sakai, kad pats faktas, kad karai vis dar egzistuoja yra nežmogiška. Naivi jaunos poetės nuostaba. Aš siūlau žiūrėti į tai perspektyvoje. O taip žiūrint matosi, kad karų mažėja, gyventi saugiau. Svarbiausia, kad atmesta labai daug prielaidų, kurios anksčiau vesdavo prie karų. Pats karas kaip reiškinys tapo neigiamas. Niekas nebenori karo, išskyrus kelis iškrypėlius. Daug labiau nei anksčiau vertinamas individualus žmogus, jo teisės. Daug labiau nei anksčiau vertinamos tautos ir jų teisės. Taip yra daug neteisybės, bet žymiai mažiau, nei būdavo anksčiau. Dabar nevisada nugali stipriojo teisė. Tuo ir reikia pasidžiaugti
   bang, sutinku, kad ekonominėje srityje karas vyksta. Bet gal vadinkime tai konkurencija? Kada paskutinį kartą kas nors bandė ekonominėmis priemonėmis sąmoningai pakenkti kitai valstybei? Na Rusija atjungė dujas Ukrainai, nutraukė vyno ir mineralinio vandens importą iš Gruzijos. Prieš tai buvo Lietuvos blokada, kai užsuko vamzdį. Tai yra tie dalykai, kurie gali būti kvalifikuojami, kaip karo veiksmų atitikmuo ekonominėmis priemonėmis. Visa kita – paprasta konkurencija.
   Dėl to ar mažėja ar daugėja skurdo reikia žiūrėti konkrečius duomenis. Gal skurstančiųjų skaičius didėja todėl, kad gyventojų skaičius didėja? Tačiau viena yra aišku. Skurdo ir bado problema yra ne dirbtinai stipriųjų sukelta silpniesiems, o pačių silpnųjų nesugebėjimas tapti stipriais. Toje pačioje Afrikoje yra ir sėkmingų šalių, vystančių ekonomiką (Angola, Gana) ir susimovusių šalių. Ir tie ir kiti dėl savo sėkmių, nesėkmių kalti patys. Jei tavo prezidentas yra kanibalas, nereikia tikėtis, kad šalis taps klestinti ir žmonės joje neskurs.

10. 21.

    Blogorama #636 liepos 26th, 2009, 7:13 pm

    

    [...] Karas yra masinė prievarta. O prievarta yra siekis bet kokiais būdais priversti kitus elgtis taip, kaip [...]

11. 22.

    . liepos 26th, 2009, 7:50 pm

    

    Žmonijos istorija – vieni karai, nebuvo gi anei dienelės be jų. Deja.
    Priešo nukovimas, taigi – ŽMOGAUS NUŽUDYMAS – vis brangsta:
    romėnų laikais „savikaina” skaičiavosi mūsų laikų centais, berods 5,
    viduramžiais gal 1 USD,
    Pirmojo pasaulinio – gal 10 USD,
    Antrojo pasaulinio gal 200 USD,
    Vietname – tūkstančiai, Afgane – dešimtys tūkstančių o gal jau ir šimtai tūkstančių dolerių.

    Kažkada teko skaityti straipsnį, skaičių neįsidėmėjau, bet tendencijos būtent tokios.

    Karas – visos techninės pažangos stimuliatorius. Tai aksioma.
    Karas visada naudingas turtingiausiems (ir valstybėms), panašu, jog baigiantys žemės resursams bus kariaujama be jokių pudrinimų.

    Dar baisesnis – tarp kultūrų – gal jau ir vyksta, senutei Europai patogiai snaudžiant.

    Si vis pacis para bellum – Nori taikos, ruoškis karui.

12. 23.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 8:22 pm

    

    Taške, taip buvo iki tol, kol priėjome prie tokios situacijos, kad pagrindinės priešiškos pasaulio jėgos gali garantuotai viena kitą sunaikinti. Dabar, kai tai išmokom padaryti, aišku, kad pagrindiniai peštukai nebesipeš. Pešis tik nedideli, marginaliniai peštukai. Todėl nesutinku su jūsų nupieštu apokaliptiniu vaizdeliu. Gal galite konkretizuoti kas su kuo kariaus?

13. 24.

    . liepos 26th, 2009, 9:32 pm

    

    Nesu aiškiaregis.
    Ir man 1975 m. (SOJUZ – APOLO) atrodė, pasaulis užliuliuotas taikaus sambūvio politika, kasmet soclageris pasiglemžia po sekančią šalį etc.
    Po niekingai istorine prasme trumpo laikotarpio – tik 12 +4 metų, neliko imperijos, kuri atrodė kaip kokia hidra- nenugalima.
    Pamenat sovietmečio skaičiuotes „+ 12 metų”:

    1905 m – pirma revoliucija
    1917 m. – Spalio perversmas
    1929 m. – kolektyvizacija
    1941 m. – karas
    1953 m. – Stalino mirtis
    1965 m. -
    1977 m. -
    1989 m. – Berlyno siena

    Šiandien 2009- tieji, koks pasaulis bus po 12 – 2021- ais? Ar 2033?
    Taigi.

14. 25.

    Fredis* liepos 26th, 2009, 9:33 pm

    

    Kad neatitrūktume nuo raelybės – mūsų šalies netolima istorija.
    1941-ųjų birželio 21 d.. Vokietija puola Sovietų sąjungą, vienas pirmųjų smūgių tenka miestui prie Nemuno Dzūkijoje, ten buvo sovietų karinės įgulos, užskrenda bombonešiai, sprogimai, žmonės būriuojasi prie duonos parduotuvių – iš kulkosvaidžių patraukia serijomis, krūvos lavonų. Kieme pakinkyti arkliai su vežimu, kuriame sukrauta manta, arkliai pasibaido, su vežimu išdarda pro vartus, niekas jų daugiau nematė, miestas jau apimtas liepsnos, žmonės sunkiai apšaudomi pasitraukia…
    Po kurio laiko miesto centras uždaras, pro užkardas žmonės sugrįšta prie namų, knaisiojasi po nuodėgulius, vienas raišas arklys atitipena, išplėštu šonu, ilgai gydomas, nieko iš jo jau gero nebuvo, užmigdomas, vežimas rastas apvirtęs už kelių kvartalų, daiktai ištąsyti…
    Apsigyvena žmonės kaimuose, pas gimines, ūkiniuose pastatuose, betoninės sienos apšiltintos iš vidaus lentomis, į tarpus pripitama spalių, vidury pamūrijama krosnis. Tokiomis sąlygomis žiemojama kelias žiemas.
    Bet ne tai svarbiausia. Vieną naktį pasibeldžia sovietų kariškiai – veš žmones…
    Vidury kambario stovi tik šlubčiojanti moteris su lazdute, vaikai, tėvas – išsislapstę. Karinikas – geraširdis: – ostaisia (lik). Žmonės nepatiklūs, žino, kad pasibels į duris sekantį katrą, todėl po kelių dienų išsikrausto pas gimines dar toliau, beveik už 100 km.
    Va čia ir yra įdomiausias momentas, kad KGB informatorių tinklas, čiuptuvai dažnai nutrūksta, kitame mieste jų agentūra neturi jokių duomenų apie atvykėlius.
    Kokia išvada? Vežimus vykdė, įskundinėjo konkretūs žmonės, skundikai, stribai, informatoriai, užverbyuoti. Taip jie sau prasivalė gyvybinę erdvę, išliejo neapykantą ant savo artimo – turtingesnio, darbštesnio, mokytojo, malūniniko, parduotuvės, lentpjūvės, skerdyklos savininko.
    Skundikų, banditų partijos transformacija nuo sovietmečio – TSKP, LKP, nepriklausoma LKP, LSDP, giminingas partijos – NS, DP, mažiau – valstiečiai liaudininkai, TiT.

15. 26.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 9:45 pm

    

    Taške,
    Primenu, kad nuo to laiko nieko esmingo ir neįvyko. Viskas tik gerėjo.
    Fredi, prie tavo istorijos pridėsiu graudų štrichą.

    Viskas panašiai kaip tu parašei. Vaikai suguldyti. Suaugusieji šnibždasi. Veš ar ne veš? Vakar išvežė brolį. Greičiausiai ir juos veš. Keturių metų mergaitė guli ant krosnies ir galvoja:
    - Kad tik vežtų! Pavažiuosiu traukiniu!. Kaip noriu kad vežtų!

    Istorija tikra.

16. 27.

    Matotaupa liepos 26th, 2009, 9:53 pm

    

    Ne vienintelis būdas, bet vienas iš būdų. Vienas iš neišvengiamų būdų.

17. 28.

    bang liepos 26th, 2009, 9:59 pm

    

    Kas tie pagrindiniai ? JAV, Rusija ? Atominį ginklą turi tokie nepagrindiniai kaip Šiaurės korėja, Indija, Pakistanas, Iranas tuoj. Peštis nebūtina atominėm bombom ir būtinai iki galo. Galima tiek kiek reikia/pakanka tiksliui (resursams) pasiekti. Rusijos karinis biudžetas (21 mrd.) devintoj vietoj, ją geras būrelis šalių, netgi Italija ir Pirtų Korėja. JAV karinis biudžetas (600 mlrd) lygus visų likusių šalių kartu sudėjus . Rusiją pagal gyventojų skaičių lenkia 8 valstybės, tarp jų Nigerija, Bangladešas, Pakistanas. Rusijos pasienyje su Kinija, jau kuriasi nelegaliai perėjusių sieną kinų gyvenvietės. Jau buvo ne vienas ginkluotas konfliktas.
    Jei gu pradėti karą su kiniečiais ir kasdien nužudyti jų po milijoną, tai per metus galima nužudyti 365 milijonus, kas maždaug sudaro 25% visų Kinijos gyventojų. Dar baisiau būtų jei kiniečiai nekariautų, o tiesiog pasiduotų į nelaisvę

18. 29.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 10:00 pm

    

    Karas yra progreso variklis?
    Gal pavyzdžių galima? Nes dažniausiai tai yra regreso ir atsilikomo variklis. Gyvena sau tauta, vystose, tobulėja, didėja, turtėja. Staiga ateina laukiniai ir sako: Nu nifiga sebe kiek jie visko turi, o mes neturime! Tai neteisinga. Atimkime iš jų. Prasideda karas ir barbarai išnaikina civilizaciją. Žmonija vėl nugrimzda daug amžių atgal.

19. 30.

    . liepos 26th, 2009, 10:21 pm

    

    Karas – visos techninės pažangos stimuliatorius. Tai aksioma.
    Netgi tokiame nekaltame dalyke kaip foto…

    Man asmeniškai atrodo, kad kinai pareikš pretenzijas į Sibirą.
    Ypač, jei rusai imsis kokių tai ryžtingų – kaip dėl Maskvos Čerkizovo turgaus- veiksmų.
    Tur būt neišvengiamas Pakistano – Indijos karas.

20. 31.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 10:43 pm

    

    Bang, jūs kaip tik ir įrodote, kad aš teisus. Šalys, kurios gali garantuotai viena kitą sunaikinti, tarpusavyje nekariaus, nes tai neracionalu. Jei aš žinočiau, kad Fredis garantuotai mane nudės, aš tikrai jo nepulčiau, nors būčiau garantuotas, kad aš jį nudėsiu. Būtent tokį karą aš ir vadinu „žmoniją valančiu”. Sutinku, kad gali būti lokaliniai karai. Bet tai nebus tokie karai, kurie „pravalys” žmoniją.
    Kinija neturėtų norėti kariauti dar ir dėl to, kad ji yra pasaulio fabrikas. Kam jai naikinti savo klientus?
    Vėl pažiūrėkime iš perspektyvos. Prieš pusę amžiaus pasaulyje konfrontavo dvi nesutaikomos, priešiškos ideologijos, pasiryžusios viskam, kad tik sunaikintų viena kitą. Kunkuliavo visa Azija, Afrika, Pietų Amerika, Vidurio rytai iškentėjo kelis karus. Vos neįvyko termobranduolinis karas (karibų krizė).
    Dabar gi, mes neturime jokių stiprių oponuojančių ideologijų. Kinija seniai iš komunistinės pavirto normalia autoritarine valstybe, kurios vienintelis tikslas yra parduoti kuo daugiau prekių. Rusena konfliktėlis Afganistane, Korėjoje, Irane. Islamistai bando kažką padaryti, bet kai pradės iš tikro trukdyti Kinijai, bus nutrinti nuo žemės paviršiaus nežiūrint jokių žmogaus teisių. Visa kita ramu.
    Tačiau reikia pripažinti, kad Rusijos kaimynai tikrai negali būti ramūs ir mes šia prasme negalime nusiraminti.

21. 32.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 10:50 pm

    

    Taške,
    Keletas minučių ir Rusai sunaikins Kiniją. Kinija nereikš pretenzijų į Sibirą. Tai vienas iš geopolitinių mitų. Kitas mitas yra Indijos – Pakistano karas. Tikrasis Indijos geopolitinis priešas yra Kinija. Vyksta labai intensyvios varžybos. Yra ginčytinų teritorijų. Kinija labai stiprina savo infrastruktūrą pasienyje su Indija. Miestai, geležinkeliai ir t.t. Nuo to stengiasi neatsilikti Indija. Pagrindinė geopolitinė grėsmė galinti sukrėsti pasaulį yra Kinijos – Indijos konfliktas. Bet abi šios šalys turi vieną ginklų tiekėją (Rusiją) ir vieną paslaugų pirkėją (JAV). Tai suteikia vilties, kad rimto konflikto pavyks išvengti. Visa kita taps visiškai nesvarbu, kai tik JAV atsikratys priklausomybės nuo arabų naftos. O tai ne už kalnų. 30 – 40 metų ir naftos energijos gamybai nebereikės.

22. 33.

    Fredis* liepos 26th, 2009, 11:01 pm

    

    Reikėtų į problemą pažvelgti tokiu kampu:
    Tezė NR1: žmogus – Žemės vėžys.
    Per paskutinius porą šimtų metų savo ūkine veikla žmogus pakenkė Žemės ekosistemai, susinaikinimo prcesai tapo nekontroliuiojami, katastrofa, mirtis – neišvengiama.

    Optimistas sušuks : – Ne, Žemę dar galima išgelbėti!

    Kaip jūs mąstote, kai jūs važiuojate autostrada, o pro jus prasineša kaip pro stovintį Mersas S500?
    -Aš tokį turėsiu! Nors seną, padėvėtą, bet turėsiu!
    Klaida. Jei gali – visai niekur neskrisk, nevažiuok, net prie ežero, apsiprausk vonioj, jei neiškenti, jauti, kad nusprogsi iš neveiklumo – mink dviračiu. Tai receptai mums – vidutiinybėms, prastuomenei.
    Elitas, eruditai, mokslininkai, inžinieriai, tegul rezga planus, kuria naujas technologijas kaip išgelbėti Žemę.

23. 34.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 11:04 pm

    

    „Karas – visos techninės pažangos stimuliatorius. Tai aksioma.”
    Drįsčiau abejoti kad tai aksioma nes:
    1. Tikrai ne visos.
    2. Techninė pažanga tai dar ne progresas

24. 35.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 11:13 pm

    

    Fredi, kol kas nėra neginčijamų įrodymų, kad tai kas vyksta su klimatu yra žmogaus veiklos pasekmė. Manau Romas šioje vietoje pakomentuotų geriau.

25. 36.

    Fredis* liepos 26th, 2009, 11:23 pm

    

    “Karas – visos techninės pažangos stimuliatorius. Tai aksioma.”
    Išmesti žodį „visos”.
    Romėnai, sukurdami savo imperiją, išrado ratą, išmoko ststyti tiltus, kitus inžinerinius statinius. Tik mažas pavyzdėlis, kad teiginys teisingas.
    Apie ką jūs čia kalbate, patausokit akis, jos reikalingos matyti koks gražus šis pasaulis, fotografai, jūs suknisti, marš nuo kompiuterių, mėnesiui, nors savaiei

26. 37.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 11:31 pm

    

    Kaip dėl interneto?

27. 38.

    Valentinas liepos 26th, 2009, 11:35 pm

    

    Automobilis? Garo variklis?
    Pagrindinis techninio progreso stimuliatorius yra godumas

28. 39.

    bang liepos 27th, 2009, 12:12 am

    

    Valentinai, per daug supaparstini situaciją – Kinijai apsimoka išlaikyti klinetus, JAV nebereiks naftos… Azijoje ir Afrikoje demografinis sprogimas. Jie patrauks ne į džiungles ir dykumas, o į išsivysčiusias šalis.

    „Pagrindinis techninio progreso stimuliatorius yra godumas” – o karas, tai iš meilės artimui

29. 40.

    bang liepos 27th, 2009, 12:15 am

    

    Tiesa dėl interneto. Jo pradžia karo pramonėje, kaip ir videomagnetofonų, mikrobangų krosnelių.
    http://en.wikipedia.org/wiki/Internet

30. 41.

    Valentinas liepos 27th, 2009, 8:11 am

    

    Bang,
    Demografinis sprogimas baigiasi labai greitai kai tik gerovė pasikelia į pakankamai aukštą lygį.
    Sutinku, kad „for the sake of argument” šiek tiek supaprastinu. Tačiau pozicija „karas neišvengiamas, nes žmonija kitaip nemoka” yra dar labiau supaprastintas ir suprimityvintas požiūris.

31. 42.

    bang liepos 27th, 2009, 8:52 am

    

    „kai tik gerovė pasikelia į pakankamai aukštą lygį” – kaip ji pasikels, jei savo teritorijoje trūks resursų netgi prasimaitinimui ? Bandys pasikelti jau pasikėlusių sąskaita, dėl to konfliktai neišvengiami. Socialinio teisingumo klausimas bus keliamas ne tik valstybės lygmenyje. Milijardai afrikiečių ir azijiečių pareikalaus dalintis.
    „žmonija kitaip nemoka” – tai patvirtina žmonijos istorija. Jei homo sapiens nebūtų toks koks yra – agresyvus, tai mes čia nešnekėtume.

32. 43.

    . liepos 27th, 2009, 9:18 am

    

    bang, pritariu, nors ir man tas nepatinka, nes baisu.

    Tuo labiau, kad gal kokiais 2033 metais žmonija jau nenaudos naftos transporte ir gal net bus išradusi kokį pakaitalą plastmasių (būtent čia suvartojama naftos liūto dalis) gamybai.
    Tokie faktoriai iš esmės pakeistų geopolitiką, tik kaip? Arabai liktų „nie u diel” etc.

33. 44.

    Valentinas liepos 27th, 2009, 9:18 am

    

    Reikėtų kalbėti konkrečiau – kokios šalys ir kokie azijiečiai „pritrūks resursų”? Ir kokie azijiečiai, kokiais būdais ir kokioms šalims pareikš pretenzijas? Pagrindinės milijardinės Azijos šalys sėkmingai augina gerovę, prasimaitina, augina viduriniąją klasę, o „resursų” kurių trūksta nusiperka. Kinija, Indija, Japonija, Indonezija, Malaizija, Filipinai visos šios šalys įžengė į normalų, augimo principais pagrįstą ekonominį vystymąsi. Jos yra nepavojingos šia prasme ir sudaro didžiąją dalį azijos gyventojų. Likusių yra tik saujelė.
    Prasimaitinti žmonės negali ne todėl, kad jiems „trūksta resursų”, bet todėl, kad šalys nesugeba tinkamai organizuoti savo vystymosi.

34. 45.

    bang liepos 27th, 2009, 10:46 am

    

    Kinija, Indija, Bangladešas, Indonezija, Pakistanas, Filipinai, Vietnamas kartu sudaro pusę platentos gyventojų sukoncentuoti palyginti mažame plote. Kinijoje kas savaitę pastatoma nauja elektrinė kurenama anglimi. Iš kur iškasti ryžių Bangladešui, iš kur gauti gėlo vendens Indams ir Nigeriečiams. Gali, ar negali suorganizuoti savo vystymąsi, kitas klausimas, realus faktas, kad nesuroganizuoja, o demografinės problemos tik gilėja. Europos valstybės kenčia nuo imigrantėų antplūdžio, kiek prancūzijoje afrikiečių, anglijoje „babajų”, Rusijos pasienį okupuoja kiniečių imigrantai.
    + globalinis atšilimas (National Geographic: Six Degrees Could Change the Worl) – tiklsiau ne plius, o nuo to reikėtų pradėsi

35. 46.

    Auksinis kardas liepos 27th, 2009, 10:51 am

    

    „Bandys pasikelti jau pasikėlusių sąskaita, dėl to konfliktai neišvengiami. Socialinio teisingumo klausimas bus keliamas ne tik valstybės lygmenyje. Milijardai afrikiečių ir azijiečių pareikalaus dalintis.” – jau pareikalavo, jei atkreipsi dėmesį, ir sėkmingai auga dalyvaudami pasaulio ekonomikoje taikiu būdu. T.y. įtampa neauga būtinai kryptingai karinių sprendimų link, perauga į bendradarbiavimo pavidalus. Sunkiau sekasi tik Afrikai, nors į ją jau kuris laikas krypsta ir ekonomikos žaidėjų, politikų, ne tik humanitarų žvilgsniai.

36. 47.

    bang liepos 27th, 2009, 11:15 am

    

    Kas iš pavardintų šalių be Kinijos sėkmingai auga atsižvelgiant į tai, kaip tas augimas įtakoja eilinių bogų gerovę ? Emigrantai veržesi į išsyvysčiusias šalis tikslu paskleisti šią džiugią jų augimo žinią ? Saudo Arabija dėl savo naftos iš dykumos virto rojaus kampeliu, tuo tarpu turtingose nafta afrikos šalyse lobsta virūnėlė, o elinių skurdas tik didėja.

37. 48.

    . liepos 27th, 2009, 11:34 am

    

    bang,
    ir aš panašiai juodai matau ateitį, bet guodžiuos tokiu kvailu anekdotu, nei į tvorą nei į mietą, bet … tinkančiu:

    Anglas čirpina smuikelį:
    -Čyru vyru, čyru vyru – budet vojna, budet vojna…
    Amerikonas antrina kontrabosu:
    -Tumba, tumba, atom bomba, atom bomba…
    Rusas klauso, klauso ir paima armoniką:
    -Ech, Marusia, ty moja,
    Nebojusia ni ch.(riena).

    O rimtai, tai tikėkime ar tikėkimės, kad gal Apvaizda padės, kaip kad jau yra buvę visai nesenai, kai:

    Hitleriui pritrūko kokio pusmečio iki atominės bombos, o juk jie turėjo jau balistinę Fau2, beveik – povandeninį raketos, panašios į POLARIS paleidimą, kelios tokios, paleistos į JAV su branduolinėm galvutėm iš esmės pakeistų situaciją.

    Maoistams nedaug truko iki rimto konflikto su TSRS, kai galėjo tų savo milijonų kareivių patrankų mėsa ir krauju užlieti ir mus.

    Jei Andropovas patemptų kokius 5 metus vėlgi TSRS agonija tęstųsi ilgiau, gal net – iki šių dienų.

38. 49.

    bang liepos 27th, 2009, 11:43 am

    

    Na šiaip aš nesu pesimistas, tačiau matau, kad įvairios globalios problemos tik auga. Kartu ir iš prigimties agresyvių gyvūnų – žmonių – populiacija. Planeta persipildys greičiau, nei žmonės pradės auginti ryžius Mėnulyje ar Marse, todėl konfliktai neišvengiami.

39. 50.

    Orasporas liepos 27th, 2009, 2:43 pm

    

    Nors nušaukit mane, bet niekada nepatikėsiu, kad žmonės yra agresyvūs (karai ir kiti žiaurumai) – APLINKA JUOS TOKIUS PADARO ir niekas kitas, t.y resursų trūkumas (vagystės ir kiti nusikaltimai;), valdžia (korupcija, žmonių išnaudojimas ir pan) ir pinigai (apie 80 % nusikaltimų padaroma dėl pinigų). Ir tol kol kažkas turės galimybę įtakoti kitą žmogų visais aspektai (nuo tėvų iki valstybės). „Nori kariauti – pats ponas prezidente imk šautuvą ir eik kariaut, o ne siusk mano sūnų”.
    Kol mes visi (ta žmonijos dalis, kuri gali viską realiai pakeist) sėdėsime ir nieko realiai nedarysime, tai nieko ir nebus. O tiems kam atrodo, kad karai padeda reguliuoti demografija, tai siūlau nukeliauti į tą patį Afganistaną ir pagyventi paprasto afganistaniečio gyvenimą.
    Šis pasaulis gali labai paprastai gyventi taikiai.

40. 51.

    bang liepos 27th, 2009, 3:30 pm

    

    Tikėjimas – asmeninis reikalas Kas nusprendžia, ar gyvūnas yra agresyvus, ar ne ? Jo elgesys. Istoriją turim, kokią turim. Elgesio motyvai – kitas klausimas. Manau valdžios ar pinigų siekis – tai tik instinkto išgyventi, susikurti sau pranašesnę padėtį išraiška.

41. 52.

    Orasporas liepos 27th, 2009, 4:14 pm

    

    „Kas nusprendžia, ar gyvūnas yra agresyvus, ar ne ? Jo elgesys. Istoriją turim, kokią turim. Elgesio motyvai – kitas klausimas.” – Bet man atrodo, kad yra svarbiausia nustatyti kodėl kas nors ką nors padarė, o ne tai kas, kada ir kokiu laiką kažką padarė. Jei pavogė – svarbiau yra ne kada, o kodėl pavogė ir pan. Ir tada bandyti spręsti problemas.
    „Manau valdžios ar pinigų siekis – tai tik instinkto išgyventi, susikurti sau pranašesnę padėtį išraiška.” – sutinku, bet vėlgi: mano nuomone sukurt aplinką kurioje nereikėtų išgyventi, o būtų galima gyventi – nereikės nei valdžios (tokios, kokia db yra, kitokios formos galbūt ir reiktų), nei pinigų. Bet čia jau turi stipriai pasikeisti žmonių suvokimas apie pinigus, materialius dalykus ir pasaulį.

42. 53.

    bang liepos 27th, 2009, 4:38 pm

    

    „sukurt aplinką kurioje nereikėtų išgyventi” – na negalima sakyti, kad visi karai istorijoje vyko dėl elnienos kasnio. Kažkada – taip, dėl medžioklės plotų, vėliau – dėl kitų resursų. Negalime sakyti, kad JAV kariai Irake kariauja alkani, ty kad neturi ko valgyti. Visiems trūksta pinigų, vieniems – duonai, kitiems – brangakmeniams. Nepriklausomai nuo resursų ar valdžios formos, visada bus siekiančių daugiau/linksmiau/geriau/patogiau.

43. 54.

    Ligita liepos 27th, 2009, 5:59 pm

    

    Valentinas akivaizdžiai nusiteikęs prieš poetes, lingvistes ir romantikes… Ką man dabar daryti?

    Taške, rašai: „1989 m. – Berlyno siena”, o po to iš kart šoksti į 2009 metus neišlaikydamas pasirinkto 12-os lygiavimo. O kaip tada 2001 m. rugsėjo 11 d. JAV?

44. 55.

    Orasporas liepos 27th, 2009, 7:52 pm

    

    „Negalime sakyti, kad JAV kariai Irake kariauja alkani, ty kad neturi ko valgyti.” – klausimas del kariavimo, nes gaila neišsisaugojau vieno amerikiečio kareivio liudijimo, laipsnio nepamenu, ar tai kongresui ar kitai komisijai, kur jis sake kad, nesuprato ka jis is vis veike tam Irake .
    „Visiems trūksta pinigų, vieniems – duonai, kitiems – brangakmeniams. Nepriklausomai nuo resursų ar valdžios formos, visada bus siekiančių daugiau/linksmiau/geriau/patogiau.” – įrodyk kodėl. Ir tik ne tais pačiais šablonais, kaip kad „taip jau yra”, „toks gyvenimas” ir pan.

45. 56.

    . liepos 27th, 2009, 8:33 pm

    

    2001 m. -tikrinau pastabumą, komplimentai Ligitai.
    Tada belieka įrašyti ir kitus svarbiausius kasdviliktųjų metų įvykius:

    1965 m. – JAV aviacija pradeda reguliarius Šiaurės Vietnamo bombardavimus.

    1977 m. – pakeisti TSRS himno žodžiai (pašalinti Stalino paminėjimai).

    – gimė: * Edmundas Jakilaitis, televizijos žurnalistas, laidų vedėjas, prodiuseris.
    *Gediminas Žiemelis, lietuvių verslininkas, verslo konsultantas, eksministro Vidmanto Žiemelio sūnus.

    2013 m. – kas???

46. 57.

    bang liepos 27th, 2009, 9:56 pm

    

    „vieno amerikiečio kareivio liudijimo, laipsnio nepamenu, ar tai kongresui ar kitai komisijai, kur jis sake kad, nesuprato ka jis is vis veike tam Irake” – tikiu ir turbūt ne vienas, bet ką tuom nori pasakyti ?
    „įrodyk kodėl. Ir tik ne tais pačiais šablonais, kaip kad “taip jau yra”, “toks gyvenimas” ir pan.” – nu tu duodi Aš nusikelti į ateitį negaliu. O kokių turi priešingų įrodymų ? Manau pats faktas, kad žmonių poreikiai skirtingi ir juos galima kažkaip įvertinti (didesnis kepsnys ar gražesnis vaizdas iš buto pvz.) yra įrodymas.

47. 58.

    Orasporas liepos 28th, 2009, 10:04 pm

    

    „tikiu ir turbūt ne vienas, bet ką tuom nori pasakyti?” – tiesiog pastebėjimas, kad amerikiečiai tikriausiai nekariauja tam Irake .
    „O kokių turi priešingų įrodymų ?” – įsivaizduokim kaimietį, kuris visą gyvenimą pragyveno kaime ir kuriam yra gerai taip, kaip jis gyvena dabar. Jam nereikia jei patogumu, nei didesnio kepsnio, nei kt. -esnių dalykų. O dabar įsivaizduokim, kad taip gyvena visas pasaulis. Kam tada žmogui pvz. reiktų geresnio traktoriaus ir pan, jeigu jam ir taip gerai ir jam visai nereikia, kad būtų daugiau/linksmiau/geriau/patogiau. Jis net apie tai nepagalvotų.
    Bet kitas dalykas yra kai tas kaimietis turi vaikų ir tie vaikai mato, kad miestiečio vaikai gauna daugiau žaislų ir pan. dalykų, tada tikrai atsiras ir daugiau/linksmiau/geriau/patogiau siekimas. Ne žmogus siekia geresnio, o aplinka žmogų priverčia siekti to geresnio.

48. 59.

    Tipas Katinas liepos 28th, 2009, 10:30 pm

    

    Orasporai,
    kiek sudėtingai, bet teisingai, neįmanoma nesutikti.
    Bet štai paskutinis Jūsų sakinys: „Ne žmogus siekia geresnio, o aplinka žmogų priverčia siekti to geresnio”.

    Manu kitaip. Žmogus siekia geresnio visada visur ir nuo pradžių pradžios. Paprastai kalbant, net gulėti žmogus nori patogiai, jei kas ne taip, pasitaiso. Ir t.t., taip galima nueiti iki saviraiškos, maisto, politikos, menų, buities. Žmogus visada ir visur (tiek kalėjime, tiek Holivude ar Karaliaus rūmuose) nori geriau. Aplinka sudaro sąlygas individui tenkinti savo poreikius: „geriau, daugiau, turtingiau, skaniau” ir t.t. Tačiau nepamirškime: individas gali gauti, imti „geriau, skaniau” ir t.t. tik tose ribose, kurios priimtinos aplinkai, t.y. daugumai.

49. 60.

    Orasporas liepos 29th, 2009, 2:37 pm

    

    „Manau kitaip. Žmogus siekia geresnio visada visur ir nuo pradžių pradžios. Paprastai kalbant, net gulėti žmogus nori patogiai, jei kas ne taip, pasitaiso” – teisingai, bet jei jis miegotų ant Dormeo čiužinio , ar jis sieks ko nors geresnio/patogesnio? Tikriausiai ne.
    „Žmogus visada ir visur (tiek kalėjime, tiek Holivude ar Karaliaus rūmuose) nori geriau. Aplinka sudaro sąlygas individui tenkinti savo poreikius: “geriau, daugiau, turtingiau, skaniau” ir t.t. Tačiau nepamirškime: individas gali gauti, imti “geriau, skaniau” ir t.t. tik tose ribose, kurios priimtinos aplinkai, t.y. daugumai.” – Va čia ir esmė, kad žmogus pradėjo pats keisti aplinką, o ne prie jos prisitaikyti. O ją pakeitęs pradėjo siekti to geresnio/patogesnio, nes pasirodė, kad blogai pakeitė aplinką. Bet tai nereiškia, kad jis visada ir visur siekė/ia geresnio/patogesnio.

50. 61.

    Virtualioji apžvalgos aikštelė Nr. 12 - Ligi Dangaus liepos 29th, 2009, 10:58 pm

    

    [...] Labiausiai komentuotas įrašas: Karas – vienintelis būdas apvalyti pasaulį?! [...]