Ligi Dangaus

Tu nežinai, kaip mane veikia Jolita Skablauskaitė. Tai gerai, kad veikia, vadinasi, turi talentą. Bet tu nežinai… Dar reikėtų gerai pagalvoti kas iš lietuvių rašytojų kūrybos sukelia priešiškesnius jausmus nei ji. Ypač savo naujausiu romanu „Sado sindromas“, į kurio slėpiningą atmosferą smalsiai įsitraukiau vos pradėjusi skaityti. Ėmiau analizuoti veikėjo gyvenimo vingius, tačiau gana greitai pajutau kaip ten viskas nemaloniai klampina ir panorau bėgti neatsigręždama.

Gal dėl to, kad per daug tikiuos, gal per daug įsijautusi mirkau teptuką į šviesiąsias porų tarpusavio santykių paletės spalvas? Ir dažau. Dažau. Nors, manau, ne tik. Jolita, kodėl? Jolita tyli. Okultizmas ir šiąnakt surišo rankas supratimui išlaisvindamas pasalūnę painiavą. Šėlkim, apsikarstę kaukolių karoliais, šlitinėkim po kapines, įsikibę keistiems, pamėkliškiems gyviams į parankes, nugrimzkim į sapno būseną ir užmirškim-užsimirškim.

Autorė taip siekė pateisinti vienos svarbiausių mūsų šalyje magiškojo realizmo kūrėjos vardą, jog per šiuos siekius pradžioje tikrai stiprus, įdomus veikėjo psichologinis portretas ilgainiui subliuško. Noras kurti mistiką visai užvaldė autorę ir įspūdingi užmojai, tokie kaip vyro sielos pagrobimas, liko ne iki galo įgyvendinti. O labiausiai  mane raukytis vertė moters kalbėjimas vyro vardu, pirmuoju asmeniu. Kita vertus, kas mėgsta gašlokus kūrinius, neturėtų nusivilti…

Daiktai man buvo gražesni, mielesni nei žmonės: ilgaamžiai. Ne visi, kiti priminė trapų krištolą, nuo menkiausio prisilietimo galėjo subyrėti į drūzgus, vien sualsavus ar įdėmiau į juos pažvelgus, galėjo neatpažįstamai pasikeisti. Tai buvo mano pasaulis ir jame jaučiausi puikiai.

472 puslapiai.

Šaltiniai: iliustracija – www.skaitymometai.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“