fg

Lyja ir lyja… Ir vėl lyja. Per orų prognozes N. Šulija paskelbė, kad pas mus nelis, vis tiek lijo. Arba, užuot liję vakare, lyja dieną, kai galėtumėm degintis prie ežero. Šlapia šlapia šlapia. Sakytumei persikėlėm į Vietnamą, kur, pasak Foresto Gampo, būna ir ilgalaikis lietus: „Vieną dieną pradėjo lyti ir nesiliovė keturis mėnesius. Išbandėm visokiausias lietaus rūšis. Kartais kapodavo skaudžiais, smulkiais lašais. Kartais pildavo kaip iš kibiro. Kartais lydavo iš šono. O būdavo ir taip, kad lydavo tiesiai iš apačios. Po paraliais, lydavo net ir naktį.“ Nors ne. Čia ne Vietnamas. Čia Lie-Tu-Va. Vertimas? Lietus, va:) Tad ir lyja čia protarpiais. Gali lyt – nelyt, lyt – nelyt. Gali tekt išskleisti ir suskleisti skėtį nepasiekus namų net kelis kartus. Visai įmanoma kiaurai peršlapti per minutėlę kitą.

O man lietus vis tiek savotiškai patinka. Kai už lango lyja ir tu jaukiai apsigobęs minkštutėliu pledu rikiuoji savo mintis. Lyg su pincetu trauki iš savęs nereikalingą pyktį ir griausmus. Dedi į stiklainį – bumpt, bumpt. Tada staigiu rankos mostu atveri langą ir sukauptą turinį išmeti į lietų. Atsikvėpęs pagalvoji: „Jau gali ir nebelyti. Aš pasiruošęs mėgautis saule“.

Hm, gal todėl pas mus taip protarpiais ir lyja – kai vieni nori mėgautis, kiti dar ne.

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“