InCultoŠtai kas būna, kai užmiršti, kad savo kambaryje turi televizorių – pražiopsojau grupės „InCulto“ pergalę nacionaliniame „Eurovizijos“ finale:) Belieka plaukus rautis. Arba ne – džiaugtis! Jų muzikos ritmas nuo seno mane priverčia siautulingai šėlti* (o dar ispanų kalbos intarpai…).

Patikėkit, žinau ką sakau – reikia apsilankyti gyvame jų koncerte, kad pajustum patį tikriausią pulsą. Man tokia laimė pasitaikė, rodos, užpraėjusių metų vasarą per vieną didžiųjų Utenos miesto švenčių. Vaikinai sukėlė ant kojų visą susirinkusiųjų minią. Gerai, gerai, kelioms minutėms smalsuoliai buvo nukreipę akis į dangų, kuomet iš jo leidosi spalvingi fejerverkai, bet tai nėra taip svarbu. Svarbiausia kokia nuotaika vyravo. Gyvybingumas, optimistiškumas, jaunatviškas veržlumas – štai ką norisi pasiūlyti mūsų šalies atstovams, kai jie darsyk nesėkmingai bando savo lyriškomis baladėmis užkariauti Europą. Būtent to ir netrūks grupės „InCulto“ pasirodyme. O visa kita tenusprendžia… Aukščiausieji Balkanai (chi, chi, čia tyčia tokį palyginimą įvėliau, šiaip netikiu jokia Balkanovizija:))

* žodis „šėlti“  neapibūdina alpimo dėl atlikėjo ar grupės. Šėlti ir yra šėlti. Ne kartą teko girdėti, kad „InCulto“ – pagerinti vestuvių muzikantai. Tegu. Kažin kaip į tai reaguos Europa?

Šaltiniai: nuotrauka – http://busiu.lt