Graži diena

Nejaugi ne? Vakarykštis sniegelio drėbtelėjimas tebuvo nesusipratimas šiandien ištaisytas įstabiausiu nutikimu – saule, saule, spinduliais. Ir nelijo netgi. Arba aš nemačiau. Iš tos laimės.

Kvepėjo klevo lapai, rinkau juos ir dėjausi, kad su savim namo parsineščiau. Kyšojo pro rankinės kraštą, šypsenas praeiviams kėlė. „Tai nerimtuolė…“ – galvojo. „Aha“ – pagalvojau atgal. Dar citriną nešiausi. Prieš tai moksleivius mokiau. Mąsčiau. Gvildenau. Svajojau truputį. Iš tikrųjų net ne truputį. Gabalais. Gabalais.

Kaip atpažinti kada Ligitai pavasaris? Kai ji užsinori krūvos geltonų drabužių.

Kada ruduo? Kai jai norisi megzti:))

Kažin kas man dabar…