imgp4144

Šįsyk ne filharmonijos skliautai priglaudė mane, o jaukus „Brodvėjaus“ muzikos klubas. Bijau suklysti, tačiau ar tik jame nesiautėjau dar gilios jaunystės laikais:) Atmintyje iškyla toks epizodas – mosuojanti mano ranka ant kurios įspaustas pavadinimas prasidedantis raide B. Tiek to, palikim tai vidiniams apmąstymams. Svarbiausia JIS. Įspūdis.

Kaipgi mikamanės „nenusipirksi“ su Mika! Įėjau ir nespėjusi nė apšilti išgirdau: „Why don’t you like me? Why don’t you like me without making me try?“ (žinau, kad mėgti Miką yra labai blogai, nes jis vienadienis „popsas“. Žinau. Taip lojalūs mano tinklaraščio komentatoriai sakė. Pažadu atgailauti mažiausiai tris paras). Be abejo, truputį nustebau, nes ši daina įvairiose erdvėse vis rečiau grojama. Tikriausiai dėl to, kad jau priskiriama prie „ikigyvokauloįgrisusiųnugrojienų“. Būtų galima kalbėti apie išliekamąsias vertes, ilgaamžiškumą, tik… vėl aš linkstu ne ten, kur reikia. Ėjau gyvos muzikos klausyti, ne į diskoteką (buvo ir ji, tik manęs nebebuvo)!!

Renginys, kuriame lankiausi, skambiai pavadintas „Akustinės gitaros vakaru žvakių šviesoje“. Vakaro vedėjas ir vienas iš atlikėjų – Artūras Minalga. Veteranas tarp jaunuolių. Kimtelėjęs balsas tai išduoda. Bardo dvasia tekstų žodžiuose – draugai, meilė, Dievas. Gurkštelėjimas. Citrina stiklinėje. Melancholiška nuotaika.

Po jo pasirodę Michailas ir Giedrė perdainavo kitų atlikėjų kūrybą pasiūlydami vos kelias savo dainas. Labiausiai man įstrigo bandymas atkartoti praėjusių metų „Eurovizijos“ nugalėtojo Alexander Rybak dainą. Ne taip, visai ne taip! Kaip stipriai juntama, kai yra ne taip. Užtat be galo džiaugiuosi, kad priminė Foje dainą „Kitoks pasaulis“. Rašau Jums šiuos žodžius ir klausausi įsijungusi Youtube’ėje. Baigsis, vėl įsijungsiu. „Žiūri aplink, stebiesi viskuo/Daiktus matai savo šviesoj/O jeigu viskas yra ne taip/Ir tu pasaulį regi atvirkščiai…“ – aaaaa. Michailas – rokeris arba pusrokeris. Giedrė. Itin panaši į Rūtą Ščiogolevaitę. Išvaizda, stiliumi, galbūt tembru.

Paulius… Paulius… Spėju, kad šitas jaunuolis atvėrė žabtus ne man vienai! Mąsčiau, ką daryt, gal jau eiti namo, nes laukė tamsi, žvarbi žiemos naktis už lango (gitaros garsai magiškai mane apsupo išdykėliškos, basakojės vasaros aura), bet užteko išgirsti pradžią… Energija, veido mimikos, optimizmas, tikėjimas – būtent tai, ko reikia. Tik tesudainavo dvi dainas:(

Vis dėlto gitaros vakaras man patiko. Tie, kurie grojo gitaromis. Bandymai uždegti ir uždegimai. Kažin… Grįšiu dar kartą?

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“