Pirmoji mėgėjiškosios fotografijos reprodukcija Lietuvos spaudoje„Spalva fotografijoje – kaip priklijuoti plaukai ar dažai, kuriais pagražinami numirėliai.“ – taip prancūzų filosofas Rolandas Barthesas knygoje „Camera Lucida“ pasišaipo iš spalvotosios fotografijos.

Mums, įpratusiems prie kokybiškų, skaitmeniniais fotoaparatais išgaunamų vaizdų, toks palyginimas atrodo mažų mažiausiai keistas. Kaip gi be spalvų? Kaip be detalaus tikrovės atvaizdavimo?

Kita vertus, spalvotoji fotografija į Lietuvą atkeliavo ne taip jau ir seniai – vos XX a. pirmoje pusėje. Profesorius Steponas Kolupaila laikomas spalvotosios fotografijos pradininku mūsų šalyje. 1938 m. žurnale „Židinys“ buvo išspausdintas pirmasis, jo dar šiek tiek negrabus darbas.

Šį ketvirtadienį lankiausi Lietuvos fotomeninkų sąjungos „Prospekto“ fotografijos galerijoje, kur nuo sausio mėnesio rengiami vakarai skirti besidomintiems fotografijos istorija (galite užsukti ir jūs – iš aštuonių paskaitų ciklo liko trys. Plačiau čia). Fotografuoju tikrai neprofesionaliai, tačiau visvien smalsu praplėsti savo žinias apie šią sritį.

Ir ką gi… 1855 m. anglų fizikas Džeimsas Klarkas Maksvelas atrado, kad naudojant tris spalvas (raudoną, žalią bei mėlyną) galima išgauti visą spalvų paletę. Be abejo, turėjo praeiti dar daug laiko, kol spalvotosios fotografijos virto tuo, ką turime dabar.

Tiesa, anksčiau abejota ar nuotraukos apskritai yra menas, todėl pasitelktas piktorialinis metodas, kuriame viskas daryta, kad fotografija taptų panaši į dailės kūrinį. Vienas iš vakaro vedėjų, fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas minėdamas šį faktą tik nusijuokė, nes esą šiuolaikinėje visuomenėje tokių abejonių niekam nebeturėtų kilti.

Svarbu tai, kad garsus rusų fotografas ir išradėjas Sergėjus Prokudinas-Gorskis, po apylinkes vežiotas specialiu vagonu, Kaune yra padaręs 19 įsimintinų fotografijų.

Ir kaip jau buvo minėta, Lietuvoje tikroji spalvotoji fotografija atsirado prieš pat antrąjį pasaulinį karą, o iki tol bandyta fotografijas tiesiog… Spalvinti.

Būtent spalvotų ir paspalvintų fotografijų nederėtų painioti. Paspalvintose fotografijose daiktai išryškinami fragmentiškai (pavyzdžiui, per paskaitą mums rodė paauksuotą žuvį nespalvotame fone). Mano nuomone, jose vaizdai nėra tokie natūralūs kaip spalvotosiose.

Mirgėte mirgantys žurnalų viršeliai dabar mums atrodo įprastas dalykas, nors kadaise tai tebuvo siekiamybė. Spėkit, kada gi jie ėmė dabintis visomis vaivorykštės spalvomis? 1952 m.!!!

Šaltiniai - www.pressphoto.lt, www.photography.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“