Nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus
Ar esate girdėję apie tarptautinį liaudiškos muzikos ir šokių festivalį „Ežerų Sietuva“? Jei taip – tai nuostabu, jei ne – irgi nenusiminkit. Tuoj viską sužinosite. Tiksliau dalį… O dar tiksliau – siūlau kartu leistis į pažinimo kelionę, kurios metu jums papasakosiu apie šio festivalio atidarymą, šiemet liepos 17-ąją vykusį ne kur kitur, bet Utenoje!
Ech, aš ten buvau, nieko negėriau, todėl per barzdą nevarvėjo, bet užtat linksmumo netrūko. Susiruošiau būti renginio fotografe, fotoaparatą į rankas čiupau ir… Tfu, visai be susikaupimo rašau. Žodžiu, taip – išsiaiškinau, jog renginio dalyviai iš pradžių iškilmingai žygiuos Aušros gatve (nurimkit – ji buvo uždaryta ir saugoma policijos). Beje, iki pat scenos.
Na, ir… Kol draugė lindėjo po medžiu, aš veržiausi į įvykių sūkurį. Ką ten… Iš tiesų tai muzikantai bei šokėjėliai judėjo itin lėtai. Lyg demonstruodamiesi. Vis dėlto, gražiausia buvo, kai kažkuriuo momentu jie sustojo vidury gatvės (aplinkui gyvenamieji namai, bla bla) ir nusprendė savo gabumus viešai žmonėms parodyti. Turkai sukosi ratu, bulgarai šūkavo ir šokinėjo į viršų, kiti vėl draikėsi kaip išmanė. Gaila, trumpai. Po to kartu su juos sekančiais žiūrovais (tarp jų ir mes) pėdino toliau.
Pauzė. Dalyviams lipant ant scenos, mes nebefiksavom… Draugė piktinosi, kad „gabalai“ bus prasti, be to, ir man pasivaideno, kad ant suoliukų tik žilagalvės bobutės sėdi. Hm… Ką daryt – eit namo? Ne ne, Ligita, nepasiduok aplinkinių įtakai, prisimink kaip buvo smagu vienais metais Zarasuose, kai lankeisi tuometinėj „Ežerų Sietuvoj“. Prisiminiau. Po -iolikos minučių festivaly likau be savos kompanijos. Auč! Vis tiek puiku – siautulys prasideda!!!
Štai čia matote Bulgarijos kolektyvą ,,Dubnice“, kurio berniukėliams labai patiko šūkauti: „Hoi-hoi!“, o mergaičiukėms be šokimo dar ir taip užkrečiančiai šypsotis, jog maniau tuoj prisijungsiu prie jų!
Turkai (kolektyvas ,,Efeler ilkogretim okulu halk danlslari toplulugu“) buvo ypač ryškiaspalviai. Tiesą sakant, vos juos pamačiau eisenoje, pagalvojau: „Va, čia tai stilius. Čia bus mano favoritai.“ O jau pasirodymo pradžia… Nuotraukos neįdėjau, tačiau ji tokia: įžengė vyrukas. Maišu (ar kuo ten) paslėpęs savo galvą ir rankas, o išryškinęs apsivilktą bliuskutę ant kurios puikavosi pieštinis vyriokas. Po kurio laiko įvirto kolega su pieštine moteriške. Raituliai, kvaituliai. Galop jie pasibučiavo pilvais!
Kaip matote, turkai nusprendė ne tik pašokti, bet tuo pačiu ir pagerinti diplomatinius santykius. Gi pasirodymui besibaigiant, į sceną buvo įneštos Lietuvos ir jų šalies vėliavos bei visiems bematant suglaustos. Hm, turbūt dabar labiau draugausim?
Daugpilio miesto kolektyvas. Man žiauriai patiko mūsų broliukų muzika. Atkartot neatkartosiu, bet… Mm, jėga. Sumodernintas folkloras. Tiesa, jie ir šiaip išradingumu tryško – nepatingėjo arklį į sceną atsigabenti! Žinoma, jo kojos buvo labai žmogiškos ir iš po nugaros lindėjo skraistę prilaikantys pirštai, tačiau pastangos sveikintinos. Ir žavi, pamokanti istorija papasakota.
Apie karelų kolektyvą ,,Kruuga“ galėčiau daug pasakoti, nes jie… „Nešė stogą!“ Nors ir festivalio pradžioje jutau, bet šįsyk tik įsitikinau, jog noriu kokybiškesnio fotoaparato, nes alkūnes padėjus ant scenos (cha cha!), jis labai intensyviai kratėsi ir sunkiai spėjau fiksuoti visumą. Ir dar… Nežinau ar šioj nuotraukoj įžiūrit, tačiau įsidėmėjau tokį rausvaplaukį vaikinuką (per vidurį), kurio vieno energijos būtų užtekę visai Utenai užvesti. O jau veidelis…
Nuo ukrainiečių aprangos man raibo akys. Negana to (žr. nuotrauką žemiau), jie ją dukart keitėsi. Be to, spalvingieji ,,Dywohray“ kolektyvo nariai tą vakarą parodė bene daugiausiai akrobatinių triukų, tokių kaip dviaukštis „namas“…
… arba šuoliavimas tiesiai į mane. Patikėkit, šitas vaikinas taip įsijautė, kad net sunerimau išvydusi kas visai priešais draikosi su raudonom kelnėm ir juodais auliniais batais.
Lietuviai irgi nepasišiukšlino. Jie kaskart po kurio nors svečių pasirodymo įterpdavo savo numerį (kanklės, armonikos, dūdmaišis ir kita), o čia matote garsaus šokių kolektyvo „Vieversa“ pasirodymą. Po jų žiūrovai klykė ir plojo garsiausiai.
Bet žinokit… Pavakary jų merginas užtikau sėdinčias ant žolės. Vainikėliai. Liaudiški kostiumai. Ir draugiškas sambūris… Dar trūko laužų ir jau būčiau rėžusi: romantika. Romantika čia.
Negalėjau neužsimint, kad dalyvių apavas… Buvo išskirtinis. Šioje nuotraukoje matote turkės batus ir blizgius kelnių pakraštėlius, o štai ukrainiečiai, latviai po batais tikrai avėjo megztas kojines! Mūsiškiai tai įvairiai, tačiau įsidėmėjau klasikinius juodus batelius. Pakraštėliai įdomiau. Tik per vėlai sumojau juos fotografuoti, todėl teks tenkintis tuo, kas yra. O ir yra ne taip mažai.
Oh, papasakojau. Truputėlį. Prisipažinsiu, kad man visai patiko tame „Ežerų Sietuvos“ festivaly. Senstu ar ką, tačiau gi iš tiesų be galo šaunu lyginti įvairių tautų liaudiškus pasirodymus, didžiuotis saviškiais, gretintis prie fotografų ir kartu būti paprastu žiūrovu.
Beje, prie pat scenos kartu su manim besisukiojęs fotografas vienu metu šypsodamasis paklausė: „Tai smagu?!!“ Atsakiau: „Smagu“. Ir taip nuoširdžiai nuoširdžiai.
Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“
Jūs lankotės mano asmeniniame tinklaraštyje, kuriame dalinuosi su Jumis savo mintimis, pastebėjimais. Čia taip pat vyksta turiningos diskusijos ir konkursai.
Labai lauksiu ir Jūsų minčių, nesivaržydami* komentuokit, siūlykit įvairias temas. Drauge galim atrast reikšmingų dalykų – nuo žemės grumstelio pločio ligi dangaus. Pradedam paieškas.
* yra papildomų sąlygų:)
Ligita
You visit my personal blog, where I share with you my thoughts and observations. It also hosts rich debates and competitions.
I will wait for your thoughts, feel free* to comment and to offer a variety of topics. Together we can discover important things – from the ground up to the sky. Let’s start the search.
* There are additional conditions:)
Ligita
. liepos 20th, 2009, 7:48 am
Labai smagu. Ypač faina tų turkių apavo fotkė.
Pasižiūrėjau Zitos žiogelius ir nutariau pirktis kokį nebrangų skaitmeninį fotoaparatuką, tad prašau fotografuojančiųjų patarimo- kokį pirkti, nes neturiu net žalio supratimo.
Megėjiškam buitiniam fotogravimui.
Fredis* liepos 20th, 2009, 9:48 am
taškui, kai Valentinas čia apsilankys galėsite pasikalbėti kaip fotografas su fotografu, mano kuklia nuomone kuo aparatas brangesnis – tuo gersnis, nuo 700 LTL jau katės maiše nenusipirksi, dar atminties blokas turi būti nemažas, kad tilptų nors 90 kadrų, geriau – 150. Reikia nuoširdžiai iškvosti prekių konsultantą, užduoti porą profesionalių klausimų, apsilankyti keliose parduotuvėse ir tik tada pirkti.
Visi laukiam Valentino
Valentinas liepos 20th, 2009, 10:53 am
Aš siūlyčiau nusistatyti kokią sumą gali išleisti fotoaparatui ir nusipirkti žinomos firmos atitinkamą variantą. Dažniausiai skirtingų firmų gaminiai už vienodą kainą pasiūlo daugmaž vienodą produkto lygį. Į visus tuos pribumbasus nereikia kreipti dėmesio, nes pradedantis fotografas neišnaudos nei 30% fotoaparato siūlomų galimybių. Kas būtų sveika pradedančiam fotografui, tai vaizdo stabilizavimo sistema, kuri kompensuoja rankų drebėjimus. Tačiau jei jos nėra, nieko baisaus.
Patariu vengti to ką aš vadinu fototechnocentrizmu. Dažniausiai pradedantys fotografai taip aistringai nagrinėja objektyvus, režimus, pikselius ir t.t., kad pamiršta patį fotografavimą. Pamirštama, kad fotoaparatoas yra žmogaus smegenų tęsinys. Žmogus fotografuoja smegenimis. Jei nėra smegenų, pats brangiausias fotikas neištrauks.
Šiaip, seniai nesigilinu į fototechnikos subtilybes. Reikia pasiekti pakankamai aukštą lygį, kad fotoaparato techninės galimybės pradėtų įtakoti kūrybinį užmanymą. Aš dar tokio lygio nepasiekiau. Palyginimui galima pateikti pavyzdį: jei lankai muzikos mokyklos pirmąją klasę, nebūtina pirkti fortepijono STAINWAY, kad išmoktum groti. Užtenka pianino BELARUS.
Valentinas liepos 20th, 2009, 10:58 am
Besidomintiems fotografija – privalomas lankyti puslapis. Lietuvos fotomenininkų sąjunga:
http://www.photography.lt/lt.php
. liepos 20th, 2009, 12:22 pm
Dėkui už operatyvią reakciją, tai dabar nukankinsiu, nes man reikia, atrodo, STANWAY- ir dar balto, bet pigiau už BIELARUS:
I. kad persikelti foto į kompą
II. kad senamadiškai tilptų bent 36 kadrai į tuos pikselius atminblokselius
III. kad akys nebūtų raudonos (berods) su blicu fotkinant
IV. kad būtų kažkas panašaus į teleobjektyvą nedidelį, ta prasme, kad pritrauktų panašiai kaip JUPITER 37A 3,5/135 ant mano senojo ZENIT 3M, labai fain buvo fotkinti nemačia veidus iš 5- 10 m atstumo.
V. kad galima būtų kartais pažaisti su diafragma/išlaikymu (pasirodo, yra dar tokie dalykai):
- pvz. sukantis ant grandinės pakabintos karusėlės sėdynėje ir fotikinant vaiką, sėdinti kitoje sėdynėje, efektas: vaikas ryškus, žemė – tokiais ruožais, na „menas” – judesyje.
VI. kad objektyvas leistų fotkinti beveik prieš saulę, t.y. ankscčiau buvo tokios blendos , aš su tokia ir blicu (sic) ant objektyvo INDUSTAR gąsdindavau jaunas damas baliuose, jog tai teleobjektyvas.
VII. kad būtų optika normali, kaip ant mano muilinės Olympus, kur filmą reikėjo persukti ranka, o toks kolega kelionėj baisiai mane apjuokė prieš visą autobusą, tai prie visų padarėm iš to pat taško po fotkę ir po kelionės visi pripažino, jog mano muilinė geriausia.
VIII. nors aguonų barstytoju kepykloj dar netikčiau, bet kad yra kažkas prieš kadro sudrebinimą atsakingiausiu momentu man naujiena, tai nepaprastai geras dalyks.
Va ir viskas pagal STAINWAY, o kaina gudiška, tik du nuliai ir skaičius max maximorum 4, gal 5, taigi, plebėjiškas net liesosios karvės metams.
Valentinas liepos 20th, 2009, 12:38 pm
http://www.efoto.lt/fototechnikos_rekomendacijos/nebrangus_fotoaparatai
Siūlau pasinagrinėti čia.
Ligita liepos 20th, 2009, 12:52 pm
„Žmogus fotografuoja smegenimis. Jei nėra smegenų, pats brangiausias fotikas neištrauks.” – hm, vadinasi, žmogus fotografuojantis prasčiau už kitus yra besmegenis?!! Nesutikčiau. Paprasčiau galbūt jo vizualaus pasaulio suvokimas nėra taip gerai išvystytas. Be to, pastebėjau, kad fotografuoti mėgstantys dažnai kartoja: „Fotografuoja žmogus, ne fotoaparatas”, bet kažkodėl patys išleidžia šimtus ir tūkstančius kokybiškai įrangai.
Taške, atminties kortelės perkamos atskirai, nes kiek man teko susidurti, tai fotoaparate nedaug nuotraukų telpa, užtat atmintuke – begalybė.
. liepos 20th, 2009, 1:41 pm
Valentinai, ačiū, gera nuoroda. Pasinagrinėsiu, tada vėl ko nors klausiu.
Ligita, man ir reikia, kad aparate tilptų nedaug, tada nori nenori turi jas peržiūrėti bent ir persikelti, nors ir kaip „nėra laiko”= tingisi.
Ligita liepos 20th, 2009, 1:58 pm
Taške, o tu visai teisus – kai turiu skaitmeninį, kuriame telpa daug „kadrų”, tai netaupiai juos naudoju. Neišlaukiu to vienintelio. Kartais pagalvoju, kad su juostiniu būdavo geriau
Valentinai, ir aš dėkoju už tą privalomą lankyti puslapį, bet prisipažinsiu, kad man jis vos viruso Trojano nepaleido! Išmetė lentutę su užrašu, jog pas mane yra Trojanas ir turiu parsisiųst programėlę, jei noriu jį išnaikint. Gerai, kad brolį iš pradžių iškvočiau, kitu atveju būčiau pati virusą parsisiuntusi. Nors dabar jau lyg ir gerai atidaro
Valentinas liepos 20th, 2009, 2:34 pm
Atsiprašau.
Ligita liepos 20th, 2009, 2:39 pm
Manęs? Baik tu, nieko tokio, tik norėjau pasijuokt, kad dar pasirodo ir Trojanų esama
Zita liepos 22nd, 2009, 5:19 am
Geras fotoreportažas. Man ypač patiko Ligitos komentarai po nuotraukom – skaičiau ir šypsojausi. Ką jau sugebate tai sugebate.
Fredis* liepos 22nd, 2009, 6:35 am
Zita, Mase, aš tik norėjau pastūmėti Valentiną ne nuoskrdžio, o tolimesniems ieškojimams , su šiomis kompozicijomis ir techninėmis priemonėmis jis jau pasiekė tobulybę, dabar norisi gaivališko, vitališko veiksmo. Tokią nuotaiką matome Ligitos nuotraukose cikle „Sietynai prie Ežero”.
Valentinas liepos 22nd, 2009, 6:49 am
Fredi,
Ačiū už tiesų žodį Šią kolekciją kaupiau kelis metus ir dabar tiesiog paskelbiau.Nuotraukų, kurios būtų padarytos per paskutinius pusę metų, ten turbūt ir nėra. Nieko gaivališko ir vitališko nesitikėk, nes pats rašei, kad esu šaltas, mąslus, lėtas:)
Ligita liepos 22nd, 2009, 9:11 pm
Dėkui, Zita, už pagyrimą O Fredis*… Manau, kad jis dabar tyčia parašė „Sietynai prie ežero”… Nejaugi įsiklausys į mano pastabą?!!! To dar nebuvo
Valentinas – šaltas, mąslus, lėtas? Na, kad mąslus, tai sutikčiau, bet kad šaltas ir lėtas?! x))
Valentinas liepos 22nd, 2009, 11:22 pm
Fredis teisus. Nuotraukos iš tikro neblogos, o trys netgi geros. Keep ir real! O fotikas tas pats kaip ir ankstesnes nuotraukas darei?
Ligita liepos 23rd, 2009, 1:25 am
Valentinai, iš tavęs gauti tokį įvertinimą irgi be galo smagu B) O kurios trys? ) Hm… Žiūrint apie kurias ankstesnes nuotraukas kalbėsim… Šiaip čia gana naujas mano fotoaparatas. Katinų rinkimams Perlą jau su juo fotografavau, tačiau ten, kur maniškė įtartinai kyštelėjusi galvą palei vazonėlį – dar ne.
Auksinis kardas liepos 23rd, 2009, 5:04 pm
Šiek tiek apie skaitmeninius aparatus galiu pasakyti, namie naudojame trejetą, kurių kiekvieną gana kruopščiai rinkausi, ir savo kainą jie su kaupu pateisino. Dėl atminties kortelių dydžio – iškart reikia pasakyti, kad šiandienės kortelės talpina labai ir labai daug nuotraukų, tad apie 36 kalbėti galima tik jei kortelė iš gilios senobės, arba vietoje kortelės naudojama minimali vidinė aparato atmintis, arba vienos nuotraukos pasirinkta skiriamoji geba būtų didesnė už didžiausias galimas rinktis pačiame aparate, o taip nebūna
Aparatai krenta į kelias esmines kategorijas (nekalbu apie brangiausias): arba tai kompaktinukai už keletą šimtų litų, kuomet apie optiką nėra daug ką kalbėti, arba stambesni ir su rimtesne optika, bet ir kaina sukasi bent aplink tūkstantį litų. Ko nepatarčiau, tai mokėti apie 700-900Lt už tarpinį modelį – nieko kaip ir nelaimite (pvz. IXUS, PowerShot A1100). Didelis skirtumas naudojime: jei kompaktinį mielai įsimesite rankinėn, tai didesnį mieliau išsiimsite, atitinkamai ir naudojimosi/turėjimo po ranka dažnumas. Jei išeiti iš keleto šimtų litų, tenka apsistoti ties kuklesniu kompaktiniu, laimei jų tarpe kartais aptiksite gerų techniškai pasiūlymų iš madingais nesančių gamintojų – dvi mūsų kompaktinės kameros yra Casio EX-Z9 ir Sanyo Xacti VPC-J4. Pastaroji netgi japonų gamybos, nors abi kainavo aplink 400Lt kažkur. Abi turi gerą savybę daryti itin gyvas, natūralias nuotraukas esant geram apšvietimui. Grūdas tamsesnio apšvietimo sąlygomis – normalus nebrangiai kamerai. Kad užtaikyti ant geresnėmis savybėmis pasižyminčių modelių, būtina skaityti modelių apžvalgas. Lyginant su madingesnių gamintojų kompaktinėmis kameromis (Canon – madingiausias), galima pastebėti, kad paprasčiausiuose modeliuose šie nedžiugina kokybės išskirtinumu net ir gerame apšvietime, o kainas nustato – ryškiai aukštesnes. Todėl patarimas būtų – dairykitės mažiau dominuojantį gamintoją, jis gali būti naudingiau siūlantis kokybę.
Pvz. Casio atstovas Lietuvoje: http://www.fotolita.lt, Sanyo Lietuvoje netapo madingas, tad vargu ar berasite – nors techniškai galėtų būti vertas.
Trečia (pirmoji) mano išsirinkta kamera yra Canon G serijos, kiek senesnė, bet šią seriją labai aukštai vertinu už puikią optiką, labai gyvas nuotraukas, dideles paveikslavimo valdymo galimybes (nors išnaudoju jas mažai), kartu – tai pusiau profesionalus sprendimas už saikingas išlaidas: jeigu bent kiek rimtai žiūrite į optiką ir fotografiją, nesibaiminate patampyti keliskart sunkesnį aparatą, rekomenduoju atidžiai susipažinti su Canon G10, dabartiniu modeliu, arba bet kuriuo serijos, pradedant nuo G2, kurį ir turiu – jei rasite geroje būklėje senesnį modelį, gal toli gražu neprireiks ir apie pusantro tūkstančio LT biudžeto, kuris būtinas naujai tokiai kamerai. Gal pigiau yra eBay ar turite galimybe gauti JAV, čia jau tenka dairytis. Pats aparatas pinigų ilgainiui vertas, jei nesitenkinti labiau mėgėjiška kompaktine kamera. Žinotina, kad pikselių skaičius, kaip taisyklė – menkas kameros kokybės rodiklis. Modelių apžvalgos – pirmiausias šaltinis įvertinimams.
„Ežerų sietuva 2009“ rytų aukštaičius džiugino liaudies muzika ir šokiais / utenosrytas.lt liepos 23rd, 2009, 5:57 pm
[...] Tinklaraščio „Ligi Dangaus“ straipsnis „Festivalio „Ežerų Sietuva“ atidarymas Utenoje“. [...]
Ligita liepos 23rd, 2009, 8:23 pm
Oho, Auksini kardai, pažėrei pluoštą naudingos informacijos Taškui! Šiaip tai aš galvoju, kad tą tikrą, prašmatnų fotoaparatą nusipirksiu dar negreit. Dabar apie trikojį svajoju, tik nė neįsivaizduoju kiek jis kainuoja
Beje, matau, jog nuoroda į mano straipsnelį atsidūrė http://www.utenosrytas.lt. Tai tuo pačiu dedu iš jų nuotrauką, kurioje galima aiškiai įžvelgti minėtą turkų pasibučiavimą pilvais. Štai ir ji – http://www.utenosrytas.lt/2009/07/23/„ezeru-sietuva-2009“-rytu-aukstaicius-dziugino-liaudies-muzika-ir-sokiais/dscf4167/
Violeta liepos 23rd, 2009, 8:46 pm
smagus pasakojimas ir puikios foto -saunuole uzsuksiu dazniau
Ligita liepos 23rd, 2009, 9:22 pm
Violeta, šaunu, būtinai užsukit! Visada lauksiu.
Auksinis kardas liepos 25th, 2009, 9:33 pm
Ką, Ligita, vadini trikoju? Tuos žaisliukus po 10-15 Lt, kurie dedami ant stalo, ar tie dičkiai, kurie gerokai sveria ir dideli, panašūs į matininkų įrangą? Vienas toks kažkur mėtėsi, manyčiau, galiu paskolinti ar perleisti, tikiuosi rasčiau. Jei jau apsisprendei patampyti
Ten sriegis toks postambis – gal ir visiems aparatams tinka, reikėtų išbandyti. Kadaise žaidžiau su 15mm filmavimo kamera (nuo Meko, berods, užsikrėtęs), bet paskui pasidarė sudėtinga su juostelėmis ir ryškinimu, tai ir užbuksavo šis pomėgis. Dabar ir kompaktinės kameros filmuoja ar telefonai – aišku, tos auros ten neberasi. Nors… Geram filmavimui tiks daugelis priemonių!
Tipas Katinas liepos 25th, 2009, 9:48 pm
Ir aš atkreipiau dėmesį į tą „trikojį”. Kiek supratau, Ligita turi muilinytę, gal ir neprastą, sprendžiant ir nuotraukų, bet kai prasitarė, kad norėtų gero, tai taip supratau. Muilinėse nebūtinai yra sriegiai štatyvui. Bet yra ir paprastesnių variantų. Visai neblogai galima daug ką nuveikti ir su „vienkoju”. Yra nebrangių, jie lengvi, gerai susistumia, panelei pats tas. Bet pirmiausia reikia pažiūrėti, ar yra kokie sriegiai.
Valentinas liepos 25th, 2009, 10:15 pm
Neprofesionaliam vartotojui geriausi šiuo metu yra Unomat:
http://www.fotoaparatas.lt/3,921,1:unomat_sva_5000
Nebrangūs, lengvi. Būna daugumoje fotoprekių parduotuvių, senukuose, ermitaže ir pan. Dar galima Velton. Žodžiu, kainuos apie 100 lt.
Ligita liepos 25th, 2009, 11:26 pm
Auksini kardai, aš su žaisliukais neprasidedu =) Turėjau omeny tuos didelius, kur dažnai matau mieste vyriokai tamposi. O kodėl norėtum perleisti? Nebenaudoji? Šiaip man įdomu kokia oficiali jų funkcija, nes įsivaizdavau, kad jie skirti nuotraukų kokybei gerinti, „nesudrebintumui”.
Hm… Sriegiai štatyvui? :O Skylė lyg ir yra speciali, daugiau tai nežinau
Valentinas liepos 25th, 2009, 11:36 pm
Jie skirti naudoti tada, kai yra ilgas užrakto greitis. Taip būna tada, kai silpnas apšvietimas. Tam, kad pasiektum normalų rezultatą, fotoaparatas turi ilgiau „leisti” šviesą į save. Jei tai būna per ilgai, tada pradeda matytis ir rankų drebėjimai. Štatyvo reikia tada, jei planuoji fotografuoti vakare, naktį arba su labai dideliu priartinimu.
Tipas Katinas liepos 25th, 2009, 11:41 pm
Gerbiama Ligita,
dvi citatos:
pirma – „Dabar apie trikojį svajoju, tik nė neįsivaizduoju kiek jis kainuoja”
antra – „Šiaip man įdomu kokia oficiali jų funkcija, nes įsivaizdavau, kad jie skirti nuotraukų kokybei gerinti, “nesudrebintumui”.
Kaip galima svajoti apie daiktą, kurio reikalingumas neaiškus:) ???
Ligita liepos 25th, 2009, 11:47 pm
Iš nuogirdų aš jo noriu. Be to, jį kai kurie mano pažįstami naudoja, kad nusifotografuotų save be niekieno pagalbos x)) Taip, esu „žalia” šitam reikale, bet nesinervinu, nes tuoj jūs man viską išporinsit
Tipas Katinas liepos 26th, 2009, 12:11 am
Ahaaaaa, save fotkintiiiii… na, tuomet Valentino patarimas idealus. Žinoma, jei tai „muilinė”, nes tie lengvieji trikojai sunkesnį sunkokai išlaikytų.
Atsiprašau, gerbiama Ligita, aš kvaišas gvėra katinas nesupratau, kam tas trikojis:) Mane mat fotkina šeimininkas. Matyt, aš jam patinku, nes objektyvus tik keičia ir pleškina iš visokių kampų, kartais net atsitupia, net pilvu šliaužęs yra.
Auksinis kardas liepos 26th, 2009, 12:13 am
Valentinas prirodė visai gražų, maniškis paprastesnis, kiek jį pamenu – sovietinis. Filmavimo kamerai atrodė svarbus įsitaisyti (nors, kiek atsimenu, taip ir nepanaudojau), o mėgėjiški fotoaparatai su tokiais griozdais prasilenkia mobilumu.
Susakyta teisingai: įtvirtinus kamerą, galima siekti profesionalaus stabilumo. Tai itin svarbu tuomet, kai išlaikyti reikia ilgiau. Šiaip jau, padėti ar atremti aparatą galima daug kur – netgi rekomenduotina, kas mėgėjiškam naudojimui paprastai ir pakankama. Jei pelnytis duoną iš fotografavimo – galbūt ir reikalingas daiktas, laisvalaikiui, bent jau mano vaizduotėje, nelimpa.
Valentinas liepos 26th, 2009, 12:58 am
Karde, net laisvalaikyje anksčiau ar vėliau užsinori nufotkinti kokį nors saulėlydį, miestą naktį ir pan. Tada be štatyvo neapseisi. Šią nuotrauką prie Nevėžio dariau su štatyvu:
http://fotofragmentai.shutterfly.com/160
Ligita liepos 26th, 2009, 1:55 am
Taip taip, mano fotikutis be galo lengvas ir „muiluotas” x) Viskas – noriu trikojo dar labiau, nes naktį maniškis su savo technika klaidžioja į lankas, nieko normaliai nenufotografuosi.
Dėl savęs fotkinimo. Iš tikrųjų tai nesu jau tokia narcizė kaip galima buvo iš to teiginio pagalvoti
Dėl Auksinio kardo paminėjimo, kad aparatą atremti ir padėti galima bet kur. Na, taip… Išbandyta. Pavyzdžiui, ant medžio šakos
Tipas Katinas liepos 26th, 2009, 9:19 am
Valentinai,
ar šiame kadre technika nenugalėjo nuotaikos, emocijos?
Valentinas liepos 26th, 2009, 9:57 am
Gal. Sunku pasakyti. Apskritai peizažas yra pats sunkiausias žanras.
Auksinis kardas liepos 26th, 2009, 10:07 am
Prie medžio šakos patogu pritvirtinti lipnia juostele – dievinu, šlovinu dažytojų naudojamą maskavimo juostelę – ji popierinė, ji lengvai nuplėšiama rankomis be jokių žirklių, ji lengvai prikimba ir atkimba. Štai kas yra dizaino aukštuma – paprasta ir naudinga! Ji praverčia begalėje kėblių atvejų. Visuomet stengiuosi nusipirkti itališką, geros kokybės, ir kaskart turėti po ranka. Nenuostabu, kad ir nuvylusiai šakai atsakymas vis tas pats: maskavimo juostelė!
Auksinis kardas liepos 26th, 2009, 1:23 pm
Radau bei apžiūrėjau turimą trikojį: visai nieko, ant šono įspausta net ir PRIVALOMA kaina – 40 rublių, kas aniems laikams reiškia gana solidų daiktą. Bendras įspūdis tebėra pakankamai neblogas. Kojos iš dviejų teleskopinių sekcijų, valdomų gal ne taip lengvai, kaip šiandien pagamina kiniečiai, bet pamanomai – užtat atrodo gal ir rimčiau. Sriegiai, pasirodo, yra du, apverčiami: ant mažojo puikiai užsisriegia šiandieniniai aparatai (jei apačioje turi skylę, aišku). Yra dermantino dėklas su tikros odos rankena. Žinia, esu Klaipėdoje, kur/netoli vasaromis dažnai būna ir VISA LIETUVA.
Tarp kitko, visai įdomus dalykas nutinka čia šiemet – Europeade festivalis savotiškai paskolino mūsų miestui europietiškos civilizacijos, bent savaitgaliui.
Ligita liepos 26th, 2009, 1:48 pm
Auksini kardai, o tu iš Klaipėdos? :O Tai negerai, nes artimiausiu metu neplanuoju ten atsidurti, nors tenai „vasaromis dažnai būna ir VISA LIETUVA”. Dėl visų šitų techninių duomenų man reikėtų pasidomėti – na, žinai, ar tinka mano fotoaparatui x))
P.S. Apie maskavimo juostelę dar niekad nepagalvojau Dėkui.
Tipas Katinas liepos 26th, 2009, 6:28 pm
Šiandien padariau fotkę, kur štatyvas būtų labai naudingas, bet juk nesinešiosi… Gaila, nėr kaip įdėti čia.
Valentinas liepos 26th, 2009, 6:57 pm
Katine, susikursk puslapį ir skelbk. Labai paprasta, 20 min. darbo.
Valentinas liepos 26th, 2009, 9:32 pm
Kadangi šią savaitę aptarinėjome vaikų fotografijas, tai įdėjau ir aš savo banalybes:
http://fotofragmentai.shutterfly.com/224
Ligita liepos 28th, 2009, 1:05 am
Cha, na ir užslaptintai pakomentavot, kad tik dabar pamačiau
Tipai Katinai, šiaip nuo nežinia kurio laiko man knieti pamatyti jūsų (ar jūsų šeimininko) darytų nuotraukų. Tad… Prašom atsiųsti man el. paštu arba kaip siūlo Valentinas – susikurti asmeninį puslapį=P Nors ir tame pačiame http://fotofragmentai.shutterfly.com
O žinot ką? Atradau, kad peržiūrėjusi valentiniškas nuotraukas ir pati baisiausiai užsimanau fotografuoti. Matyt, įkvepia.
Tiesa, apie vaikus fotografijose. Nežinau ar man vaidenasi, ar dažnai įamžinti jie atrodo vyresni nei yra. Nevaikiški. Kodėl?
Tipas Katinas liepos 28th, 2009, 1:14 am
Apie nevaikiškus vaikus klausimas itin sudėtingas. Tik nelabai aišku, apie ką turite galvoje, o pasamprotauti čia yra apie ką, netgi labai įdomu, bet dabar galva nebeverda. Rytoj.
Ligita liepos 28th, 2009, 1:31 am
Na, aš turiu omeny, kad vaikai kartais pernelyg… Sakykim taip – „apkabinėjami karoliukais”. Išryškinami visokie jiems nebūdingi gestai, lemtingi žvilgsniai ir t.t. Pasižiūrėjusi į savo vaikystės nuotraukas to nematau