weight_managementŠis eksperimentas turėjo atsidurti viename internetiniame naujienų portale, bet… Ilga istorija. Gal kalta aš, gal aplinka kalta. Žodžiu, skelbiu jums. Tiesa, labai sutrumpintą variantą, nes buvau labai daug prirašiusi. Tinklaraščiui būtų per daug. Taigi…

Pradžia

Valgau bet kada ir bet ką. Dažniausiai pusfabrikačius, saldumynus bei miltinius produktus. Daržovės man beveik neegzistuoja. Be abejo, tai šiek tiek nervina. Norėtųsi, kad padriki fiziologiniai poreikiai daugiau nebetrukdytų pažinti gyvenimą.

Allen Carr knyga „Lengvas būdas sulieknėti“ susidomėjau po gana ilgos diskusijos su vienu komentatoriumi. Jis teigė esą kitas to paties autoriaus darbas (tiksliau – „Lengvas būdas suvaldyti alkoholį“) jam padėjo gana lengvai atsisveikinti su liguista priklausomybe. Be to, susigundžiau teigiamais žmonių atsiliepimais apie knygą „Lengvas būdas mesti rūkyti“, kuri veikia visus praktiškai be išimties (Asta, 24 metų. 2008-11-23 00:13 „Perskaiciau ir meciau. Esu laiminga nerukanti jau 4 men. Esu tikra, kad neberukysiu. Reikia noreti neberukyti, kitaip knyga nesuveiks. Sekmes visiems! Mesti rukyti isties lengva!“, ram, 33 metų. 2008-08-26 20:03 „Nežinau, ar kam tai pades, bet kasdien surukydamas po 2 arba 1,5 pakelio cigareciu, jau kelis men nerukau nei vienos:) ir pagrindine jega A.C. knyga. Dekui Dievui :) “ – http://www.ve.lt). Kadangi esu nusiteikusi šiek tiek skeptiškai tokių knygų atžvilgiu, nutariau pati savo kailiu išbandyti ar nieko nedarant kas nors pasikeis – numesiu svorio, sutvirtinsiu kūną ir pan.

Eksperimentą pradėjau kovo 9-ąją, pirmadienį, tad jau praėjo trys savaitės. Ši ketvirtoji. O kolkas susipažinkit su ankstesniais mano pastebėjimais.

Pirma savaitė

„Galite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti būtent tiek, kiek norite – be jokių dietų, specialių pratimų, valios, gudrybių, vargų ar suvaržymų.“ – tai man pažadėjo knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ autorius Allenas Carras dar tik skaitant pirmuosius puslapius.

Kur gi ne, taip ir patikėjau. Nieko nedarai ir kilogramai krinte krinta.

Kaip viskas vyko pirmąją eksperimento savaitę? Paprastai. Tiesiog skaičiau knygą ir nedėjau jokių pastangų iš šalies. Pokyčiai: per savaitę suvalgiau mažiau nei tris šokolado plyteles, atsirado didesnis noras judėti, aktyvumas. Ironiška tai, kad savaitgalį grįžusi pas šeimą sulaukiau tokių pastebėjimų: „O tu ir sulieknėjai!“ Pasakiau, jog atlieku neįprastą lieknėjimo eksperimentą. Mama nusijuokė: „Knyga veikia!“ Nejaugi tikrai?

Šiaip ar taip, jaučiausi smagiai. Tiesa, pirmuosiuose knygos skyriuose itin nervino tai, kad persivalgymas buvo lyginamas su rūkymu. Vech… Spėju, net ir rūkančiam žmogui tokie epitetai nekeltų estetinio pasigėrėjimo, tad ką jau kalbėti apie nerūkantį.

Savaitės citata: „Daugelį patiekalų valgote ne todėl, kad taip pasirinkote, o todėl, kad esate prie jų pripratintas.“

Antra savaitė

Vienareikšmiškai – pirma savaitė buvo lengvesnė. Skaičiau Allen Carr knygą „Lengvas būdas sulieknėti“ su atsikvėpimu, mėgavausi pastangų nereikalaujančiu vidinio „lieknėjimo“ procesu ir viskas. O antroji savaitė ėmė varginti: pasijutau lyg knyga būtų viena didelė įžanga, įsiūtį kėlė tokie tušti pasakymai kaip „Kodėl gydytojas man nepasakė, kad vidurių užkietėjimą lemia tai, jog valgau netinkamą maistą?“, „Yra kai kas patrauklesnio net ir už liekną bei sveikai atrodantį kūną“, „Galite ramiai mėgautis gyvenimu jau žinodamas, kad imdamasis programos jau išsprendėte savo svorio problemą“ ir pan. Gi vien nuo tokių „plasnojančių frazių“ nesulieknėsi, reikia konkretumo. Deja… Būtent to man kolkas ir trūksta.

Pokyčiai: šią savaitę maitinausi kone vien kruopomis. Gi dietologai teigia, kad neskaldytų grūdų produktai ypač sveika mūsų organizmui. Tiesa, savaitės pabaigoje grįžau prie ankstesnių savo maitinimosi įpročių. Vyravo tas pats chaotiškumas kaip ir prieš pradedant eksperimentą, o ankstesnis optimizmas išseko. Iš tiesų – pamiršau knygą. Skaityt ją skaičiau, bet nė neketinau atsižvelgti į tai kas sakoma. Kas tai? Pirmasis organizmo pasipriešinimas? Nežinau. Nujaučiu viena – kitą savaitę tapsiu triušiu, nes paskutiniajame mano perskaitytame skyriuje autorius užsiminė apie itin didelę natūralaus maisto („…visiškai be jokių priedų, įskaitant druską ir pipirus“) naudą žmogui. Ką gi, pirmyn. Begalę kartų kartoju Allen Carr mintį „Pagrindinė maitinimosi paskirtis – išvengti bado mirties“ ir… Visvien nepadeda. Praėjo dvi savaitės. Tik dvi.

Savaitės citata:  „Nekąsk daugiau, nei gali sukramtyti.“

Trečia savaitė

Kasdienis gyvenimas vėl teka įprasta vaga. Šiuo atveju visai tiktų įkelti eksperimento pradžios citatą: „Valgau bet kada ir bet ką. Dažniausiai pusfabrikačius, saldumynus bei miltinius produktus. Daržovės man beveik neegzistuoja.“ Turėjau pradėt valgyti natūralų maistą, tą kuris nėra: „… virtas, valytas, šaldytas, marinuotas, pilstytas į butelius, konservuotas skardinėse ar kitokioje talpoje…“, bet manęs šitie nurodymai visiškai nesuviliojo. Nusižengiau knygos principui? O taip, nes jos prieduose aiškiai teigiama: „Laikykitės visų nurodymų.“ Deja, kolkas niekaip negaliu peržengti per save. Noriu drėbti šią knygą pro langą, bet… Liko dar begalybė skyrių. Juos skaitau labai lėtai, tik pagauta įkvėpimo. Žodžiu, ne visai teisingai atlieku eksperimentą. Tačiau… Argi autorius pats neteigė: „Galite valgyti savo mėgstamiausio maisto tiek, kiek tik norite, tada ir taip dažnai, kaip tik pageidaujate, ir sverti būtent tiek, kiek norite – be jokių dietų, specialių pratimų, valios, gudrybių, vargų ar suvaržymų“? Teigė. Būtent dėl to neketinu pulti maitintis vien salotų lapais. Nemėgstu. Geriau pica, pyragėliai ir kitokie džiaugsmai – siaubai. Žiūrėsim kas bus toliau.

Savaitės citata: „Pats gardžiausias maistas kartu yra ir pats naudingiausias.“

Pradiniai rezultatai

Šiandien iš ryto užlipau ant tų parduotuvinių svarstyklių. Įmečiau litą ir… Rezultatai – per tris savaites kažkur dingo du su pusė kilogramo! Nesupratau?! Aš apakus. Tiesa, linksma, kad šis svorio bei ūgio matuoklis mane paaukštino net… Vienuolika centimetrų! Tapau panaši į savo brolį. Arba išsitempiau per laiką, arba batai superine pakulne (deja, ne aukštakulniai…), arba aparatūra sapnuoja. Šiaip ar taip, jei tai tik menkutis nukrypimas, turėčiau imti šlovinti knygos „Lengvas būdas sulieknėti“ autorių Allen Carr. Gi ne juokas šitaip sulieknėti. Tačiau nuo liaupsių kolkas susilaikysiu.

Eksperimentas tęsiasi. Planavau jį atlikti mėnesį, bet dabar matau, kad gali užtrukti ilgiau.

Šiaip pastebėjimai…

Ar esu nepatenkinta savo svoriu? Esu labai laiminga ir patenkinta. Tai, vis dėlto, kodėl griebiausi šio eksperimento? Galų gale norisi išsiaiškinti ar šiuo metu pagal negrožinės literatūros pardavimus į pirmąsias vietas patenkanti Allen Carr knyga iš tiesų yra tokia veiksminga kaip iš jos tikimasi, ar tai tėra reklaminis triukas mūsų sunkmečio išvargintiems protams apdumti.

Kitą savaitę laukite tolimesnių pastebėjimų, atradimų bei praradimų.

Perskaitėte knygą „Lengvas būdas sulieknėti“ ir ji jums padėjo? Nuvylė? Rašykite el. paštu – liracula@gmail.com

Šaltiniai: nuotrauka – http://www.gograins.com.au/images/gograins/weight_management.jpg, citatos – Allen Carr knyga „Lengvas būdas sulieknėti“, http://www.ve.lt

Tekstą parengė Ligita iš „Ligi Dangaus“