- Jonai, einam už kampo?! – mokyklos tylenio paklausė Kazys kumštelėdamas jam į petį.
- Nežinau… – susimuistė geltonkasis.
- Ką ką? Nežinai? Ar taip šneka tikri vyrai? Maunam! Ir Renata su Elena bus. Tu kažkoks atsiskyręs nuo „chebros“… O tai negerai. Labai negerai… Reikia skubiai keistis.
- Neatsiskyręs. Aš tik… – vaikinukui užkaito delnai. Tuo pačiu metu jis jautėsi ir pakylėtas, ir sutryptas. Pakylėtas – jį juk užkalbino „kiečiausias“ mokyklos vaikinas, sutryptas – nenorėjo jis eiti už kampo, nes aiškiai žinojo, ką ten moksleiviai veikia…
- Tai kaip? Nebūk stuobrys. Judinkis! – pyktelėjo bendraklasis. Iki ilgosios pertraukos pabaigos buvo likę vos dešimt minučių.
Jonas susimąstė. Prieš akis iškilo garsiai besikvatojantys mokyklos „kietuoliai“, jų draugiškas, malonus tarpusavio bendravimas. Ir jis svajojo ten būti! Seniai svajojo. Taigi… Vis dėlto, pasiryžo – užtraukė pirmąjį dūmą. Po to sekė ir antras…

Ši istorija galėjo baigtis ir kitaip. Deja, ji baigėsi šitaip. Kuklus vaikinas priėmė bendraklasio siūlymą, reiškiantį pasalūnišką rūkymą už kampo. Įsivaizduokim, kad Jonui jau trisdešimt metų – jis dirba mėgstamą darbą, turi gražią šeimą, tačiau yra vienas „bet“… jam niekaip nesiseka mesti rūkyti, nors ir kaip norėtų. Paaiškėjo, kad mokykliniais laikais pademonstruota pasirinkimo laisvė pakišo vaikinukui koją – jis pasirinko netinkamai.  Sau pačiam.

Šiandien „Pasaulinė diena be tabako“. Tad, kas rūkote, bent jau šiandien apsimeskite nerūkančiuoju. Gal patiks? O šiaip… Aš jus stebiu;)