PRIMINIMAS SKAIDRIAI MĖLYNAS

MĖLYNAS ARBA ŽYDRAS

O GAL SU ATSPALVIU

GAL VISAI KITOKS

SVARBU ŠYPSOS

Kai rankos šąla, basomis per smėlį nebegaliu vaikščiot ir kojinių šiltesnių norisi, gal su žaismingais burbuliukais, kai aplūžusį skėtį nuo praėjusių metų deduosi į šių dienų juodą prašmatnią rankinę, kai megztinis tampa antra oda, o ne skuduru ant įkaitusio suoliuko, kai arbatos ne vienas ir ne trys puodeliai, o pilni arbatinukai (žalias mano), kai svajonės nesibaigia su krintančiais lapais (niekada niekada), kai nuolat ko nors prisigalvoju… Man reikia debesų. Siųskit kas nespėjot.

Jau šiek tiek gavau, bet man dar norisi:) Tepaluoti pirštai, suraukta kakta, spyris iš nugaros nematant, pasakykit – na, kodėl, kodėl gi kūrybingi žmonės slepiasi? Aš jų tiek daug jaučiu aplinkui.