tuEsu aiškiaregė, bet čia nieko tokio.

Pamenu dar prieš kylant audroms apie tai, kad darbo birža netinkamai panaudoja ES milijonus ir apskritai joje pilna problemų, aš namie po kambarius tąsydamasi ironizavau: „Jie ten kažką sapnuoja. Neatspindi tikrosios situacijos.“

O štai vakar ryte vos spėjau nusistebėt, jog sunkmečiu padaugėjo erotinio pobūdžio pasiūlymų, po pietų jau Delfyje skaičiau: „Sunkmetis: Vilniuje daugėja prostitučių, jų paslaugos pinga“.

Žinau, sakysit – kokios problemos, studenčioke, čiaupkis ir tylėk užsikasusi po knygomis. Bet negaliu. Tiesiog stebiu rinką, mąstau ką veiksiu mažiau nei už metų ir toks keistumas apima…:) Gi prisipažinsiu: būčiau ir šią vasarą darbelį prigriebusi, bet… Susidurdavau tik su tokia reakcija: „Šiuo metu neturime nei vieno darbo pasiūlymo“, „Neieškome“, „Nereikalingi“ ir pan. Gal čia Utenoj taip. Tačiau, po šimts pypkių, ar taip baimindamiesi mes neprivirsime dar didesnės košės? Kažkaip įsivaizduoju (atsiprašau visų specialistų, jei nusišneku), kad norint palaikyti augimą ar bent saugoti, jog jis nenukristų, reikia pastoviai ieškoti naujų darbuotojų, skatinti senuosius. Klystu?

Taip pat galvoju, jog kai kurie žmonės nedrįsta ieškotis darbo, nes jiems kalama į galvą: „Nedarbingumas auga. Atlyginimai krinta. Stagnacija. Eikit gult.“ Na, jie ir eina. Ku-kū bam bam per dobilienas. Kaip žinia, tokie kvaituliai prie gero nepriveda… Turbūt tai supratęs naujasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas staiga prabilo apie galimas premijas žmonėms susiradusiems darbą…

Žodžiu, žmonės, nenusiminkit. Darbo bus.

Ir visai nebūtina pradėt masiškai skraidyt į užsienį (nors tokį variantą ne per seniausiai ir man teko vyt šalin).

Nebūtina depresuot.

Nebūtina keikt valdžios.

Paprasčiausiai: tingėkit kiek lenda, o kai jau nebelenda bei šlamantieji baigėsi, kelkit savo riebius užpakalius nuo sofos ir pirmyn;) Gi turėjot šitiek laiko apsvarstyt ko norit. Nes būna ir taip. Teigiamai. Patikėkit manim – kai kas po ilgo laiko atkuto. Gražu žiūrėt, kai žmogus vėl šypsosi. Vėl tampa veiklus.

Ir dar kartą atsiprašau, jei mano ši rašliava jums pasirodys gryni vėjai. Nesusilaikiau.